Aleksandros Lokašenka, da žmuoniūm ruoduo mėnavuonams kap Batka (gėmės 1954 m. rogpjūtė 30 d. Uoršas rajuonė), īr Godėjės puolitėks, faktėnis Godėjės prezidėnts (nū 1994 m.).
Onsā īr bengės istuorėjė, akuonomėka ė žemės ūkė muokslus. Tarībėnie gadīnie dėrba Škluova kolkozė ė statībėniu medegū dėrbīkluo. 1990 m. ėšrėnkts i Baltarosėjės parlamenta, a nu 1993 m. pradiejė kuovė so koropcėjė (bova komėsėjės pėrmėninks). Tas prietėliams nuognē patėka ė 1994 m. prezidenta rėnkėmūsė Lukašenka gava nat 80 % rėnkieju balsū.
Rėnkėmū ėšvakaries toriejė kuovuotuojė prīš kuoropcėjė reputacėjė. Valdīdams stėprē kontrolioun šalėis akuonomėka ė žėniakslaida, 1994-2021 m. balansava terp Vakarū ė Rosėjės, puolitėnius oponentus suodėn i dabuoklės, nu 2022 m. prisided pri Rosėjės invazėjės i Ukraina.
Lokašenka īr nuognē žėnuoms kāp kuontraversėškū parokavėmū autuorios. 1995 metās ons bova apkaltīnts pagerbės Aduolfa Hėtlerė, ton gadīnie Aleksandros Lukašenka rokava: "Vuokītėjės istuorėjė īr Baltarosėjės istuorėjės kuopėjė. Vuokītėjė bova prikelta ėš sogriovėma dieka grėižtam vaduovavėmou ė navėsks īr tēp bluogā aple Hėtlere persuona. Vuokītiū tvarka atēje ėš omžiū senībiės ė pasėkė pėka valdont Hėtleriou."[1]
Palėkės prezidėnto inicėjava referenduma, pu katruo Baltarosėjė pakeitė sava vieleva ė gerba (grōžėna suovietėnius, tėktās ba kūjė ė pjautova), ivedė dvi kalbi, kas stėprē sosėlpnėna baltarosiu kalbuos puozicėjės.