Dzenbudėzmos vuo dzen (ėš japuonu kalbuos 禅 = zen par kėnu 禅, vuo pėrmiausia ėš sanskrita dhyāna, kas znuočie sosėkaupėms, mėslėjėms + budėzmos) īr mahajanas budėzma šaka. Sosėskvarmava V–VI o. Kėnėjuo. Pradėninks — budėstu vėinoulis Bodhidharma. Plėta Kuoriejie. Ėš anuos — Japuonėjuo, kor paplėta XII-XIII o. Dzenbudėstu glabna idiejė — kuožnos gal atrastė tėisa patsā, gėlėndamons i savi.
Vaduovaujamė muokītuojė dzenbudėstā praktėkous dza dzen, aba siedėma meditacėjė. Glabnas dzenbudėzma sraujės īr rinzai ė soto muokīklas. Dzenbudėzmos toriejė magtīnga itaka japounų tradėcėnē koltūrā, estetėkā, arkitektūrā, maliavuojėmou ė bėndrā dailē. Nuo XX o. paplėtės Vakarū šalīs.