Eva Peruon

María Eva Duarte de Perón (Eva Peron, čiesās Evita; 1919 m. gegožė 7 d. – 1952 m. lėipas 26 d., mergautėnė pavardie Duarte) – bova ontruojė Argentėnas prezidėnta Juan Peron žmuona.

Gīvenėms

Eva gėmė Argentėnas pruovencėjuo 1919 metās. Būdama 15 metū omžiaus Eva Duarte ėšvažēva i Argentėnas suostėnė Buenas Aires, kor vaidėna tētrė, dėrba radėjuo ė vaidėna kina fėlmūs. 1944 metās sosėpažėna so generuolu Juan Peron par labdaruos rengėnė San Juanė. Sekontēs metās anie sosėžanėjė. 1946 m. Juan Perona ėšrīnka būtė Argentėnas prezėdento.

Par sekontios 6 metos Eva palėka dėdlē puopolerė terp Perona palaikontiū pruofesėniū sājongū. Ana rokava ož darba žmuoniū tėisės. Ana vaduovava Darba ė Svēkatas Mėnėsterėjės. Ėkūrė ė vaduovava Evas Peron labdaruos fuondou, ėkūrė ė vaduovava pėrmajā dėdlē ė magtingā Argentėnas muotrėšku puolitėnē partėjē.

1951 m. gava peruonėstu palaikīma ėškeltė sava kandėdatūra Argentėnas vėceprezėdenta puostou. Anou dėdlē palaike Argentėnas biednė̄jė žmuonės, katrie ton čieso Argentėnuo bova vadėnamė descamisados, kas rēkš žmuonis ba marškėniū. Bat Argentėnas karioumene ėr elits nadalēda, ka ana palėkto vėceprezedente. Eva bova priversta atsėtrauktė.

1952 m. prīš pat Evas smerti Argentėnas Kuongresos devė Evā uofėcēlo dvasėne Argentėnas līderė tėtola.

Euruopas tors

1947 m. Eva Peron vīka i Euruopas tora, katruo meto sosėtėka so vėitas puolėtėkās, ėskaitont Ėspanėjės dėktatorio Fančeska Franka.

Palėkėms

Palėkėms Argentėnā ė Luotīnū Amerėkā

Argentėnuo uofėcēlē nie mėnavuojama Evas Peron smertėis dėina, bat Argentėnas žmuonės pamėnavuo anuos smertėis dėina kuožnās metās. Eva Peron bova pavāzdouta ont Argentėnas muonetū.^[1] Ciudad Evita (Evitas miests), katron ėkūrė Evas Perón Fuonds 1947 metās īr šalėp Buenas Airiu. Anam tebgīven žmuonės. Cristina Kirchner, pėrmuojė Argentėnas prezėdentė muotriška, bova peruonėstė ė bova vadėnama "Nauja Evita." Kirchner rokou, ka nenuor būt līgėnama so Eva Peron, nes mėslėjė, ka Evita bova onėkalos Argentėnas ėstuorėjės notėkėms. ^[2]

Terptautėnie puopoleriuojie koltūruo

Lėgė XX omžiaus pabėnguos bova sokortė vaidėnėmā, fėlmā, parašītas knīngas ė straipsnē aple Evita. Siekmėngiausės bova mozėkls Evita. Nicholas Fraser rokou, ka lėgė 1996 m. Evita bova ruodīta vėsūs kontėnentūs, ėšskīros Antarktėda ė anuo pajamas bova 2 mėlėjardā JAV duoleriū.^[3]

Šaltenē

1. Argentines swap pesos for 'Evitas' Vėiziets 2006 m. spalė 4 d.
2. Time Magazine. "Interview: Cristina Fernandez de Kirchner of Argentina." Saturday, Sep. 29, 2007. https://web.archive.org/web/20080606053907/http://www.time.com/time/world/article/0,8599,1666879,00.html?iid=sphere-inline-sidebar
3. Evita: The Real Life of Eva Perón. Navarro, Marysa. Fraser, Nicholas. Norton. 1980, 1996. Page 193.

Vikitėka: Eva Peruon – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.