Liūns

Rēskiū tīrs Žemaitėjuo

Liūns (kėtap liūgnos, pelkė, tīrs, tīralis) īr šlapis sausomuos pluots, gausē apaugė̄s driegnoma miegstontēs augalās. Paprastā da ė so torpės slouksnio. Liūnā skėrstomi i aukštapelkės ė žemapelkės.

Liūns ī tuokė vėita, katruo nūlatuos stuov ondou, bet ons tonkē apaugė̄s vairēs augalās, ont ondėnė palėkė̄s žemės lamonts, veliena, par katrou ēnont, lingou, klioksa. Liūgnė būn tonkē dėdlė porvīnė, mokna, tuokiuo vėituo lėngvā gal imoktė gīvuolē, vākā.

Liūgnā palėik prī opiu, ežerū krontū, šlapiūs kēsīnūs, ožmėrkosiūs medies.