Pažads – žuodėnė īsėpareiguojėma skvarma kū nuorintās atlėktė kėtam asmeniou. Pažads tor dėdėle duoruovėne prasme. Natesiedamė žuode, navīkdėdamė pažadū ne tėk prarondam pasėtėkiejėma, bėt ėr dėbavuojam ėr sava oroma. Tudie pažada rēk laikītėis napaisont juokiū aplėnkībiu.
Fėlasuops I. Kants īr pasakėns: „Jēgo kam nuorintās pažadiejau, torio laikītėis pažada net ėr tumet, jē tā darītom monėi ėškadas“.