Peletrūns

Peletrūns, kėtap palatrūns, peletrūna (luotīnėškā: Artemisia dracunculus) ī tuokis žuolīns, katros muokslėškā prigol grāžažėidiu augalū (Asteraceae) šeimā, ėr ī gėmėnings kėitiou ė žalmediou.

Tuojė žuolie daugiametė ī, ožaug 60-150 cm aukštoma. Stombris tėisas ī, lapā ėlgi, ėštėsi, so trompās dīglalēs. Žėidā peletrūnā smolki, balti ī, aug krūvuo žėidīnė. Žīdia lėipas–rogpjūtė mienėsēs.

Peletrūns toria gera smuoka, tūdie žal’s aba sosausints tink kap pagards. Anou ded i daržuoviu ė mēsuos jiedius, zopės, žovi, kiaušiu jiedius. Peletrūnus tepuogė ded i sūri, rūgpėini, saluotas, raugtus agorkus, tuomatus, grības, marėnatus.

Peletrūns dėdlė liekarsta ī: so anuo vara mīžala, gerėn jiedroma, gīda skrondė lėgas, padėdliejosė rūgšti, epelepsėjė, traukolius. Peletrūna ded i antas, ka perenie doutom gera smuoka.