Piepis aba veliena īr dėrvas slouksnis, nuognē tonkē parsėpīnė̄s so žuoliū šaknėm. Piepis palėik tėktās tuokiūs vėitūs, katrūs gausē aug žuolės; tas rēšk pėivūs, lonkūs, liūnūs, kēsīnūs. Piepis gerā saug dėrva nug ėšplovėma ėr ėšpostyma, tūdie pu piepio žemė būn trāšė.
