Pėimou (sīkēs pėimoun) ī tuokis žmogos (vuo tonkiausē vāks), katros gana gīvuolius.
Pėimenā Lietovuo radas nug senuobės (kor tās īI tūkstontmetė pr. Kr.), kap pradietė augintė gīvuolē. Pėimenās tonkiausē ejė̄ vākā ė bernā, katrūs liuob priveizdies pardietėnis (skerdios). Vasaras ė rodenė čieso arklius, vuo lėg XX o. pr. da ėr arėma jautius pėimenā liuob ganīs par nakti (naktėguonė). Patīs mažė̄jė vākā (6–9 m.) ganīs kiaulės ė žōsis, vuo dėdlesni – karvės. Pėimenā liuob dėrbtė ož jiedi, aprieda, vuo paskom (terpokarie) pradiejė rastėis, katrėi dėrbtom ož alga.
Pėimenā liuob tories sava švėntės: pavīzdiuo. par pėrma gīvuoliu ėšvarīma lėijas ondenio, dara sombarius.