Vėnta | |
---|---|
Vėnta Mažeikiu rajuonė
| |
Ėlgoms | 343 km |
Baseina pluotībė | 11 800 km² |
Debits | 180 m³/s |
Prasided | Kelmės rajuons |
Žiuotis | Baltėjės jūra |
Valstībės/kraštā | Lietova (Žemaitėjė), Latvėjė (Kuržemė) |
Vėnta (latvėškā ė lietovėškā Venta) īr opės šiaurės Žemaitėjuo, Lietovuo ė Kuržemie, vakarū Latvėjuo.
Prasėded Kelmės rajuonė, Veniū apīlinkie, 10 km i pėitvakariu posė nu Ožvėntė. Pradiuo tek i šiaurės rītū posė; paskum nu Vėntas-Dobīsas perkasa tek i šiaurė par Koršienus Šiauliū rajuonė; tropoti aukštiau Papėlies, opė priartie prī Šiauliū-Mažeikiu gelžkėlė ė pasok i šiaurės vakarū posė, tek par Akmenės ė Mažeikiu rajuonus. Nu Leckavuos 3 km teka Latvėjės robežiom vuo paskum par Latvėjė i šiaurė ė šiaurės vakarus. Šalep Kuldīgas miesta Vėntuo īr nuognē platos kriuoklis (Vėntas kriuoklis), katron aukštoms īr 2 m. Vėnta ītek i Baltėjės jūra prī Latvėjės oustamiestė Vėntspėlė.
Dėdliausė ėntakā:
Vėdotėnis opės nūlīdis Lietovuo īr 85 cm/km. Aukštopie vaga īr 3–5 m platoma, nu Ožvėntė lėgė Vardovuos žiuotiū platoms īr 30–50 m. Būdings vaguos gīloms īr 1–2 m. Aukštopie īr daug kūlėnioutu rievu. Būdings slienė platoms īr 0,3-0,8 km. Sruovės bistroms īr 0,1-0,4 m/s.
Debėts, m³/s | prī Ramotiu | prī Papėlies | prī Kuodiū |
---|---|---|---|
Dėdliausis | 111 | 369 | 491 |
Vėdotėnis | 4,45 | 9,55 | 29,4 |
Mažiausis vasaruo | 0,18 | 0,15 | 0,18 |
Mažiausias žėimuo | 0,21 | 0,1 | 0,51 |
Ondens līgis par metus svīruo Papėlie 4 m, prī Abavas žiuotiū - 12 m. Opė ožšāl tonkiausē groudė pabėnguo, onkstiausē lapkrėstė vėdorie. Dėdliausis leda stuoroms būn nu 58 cm (žemopie) lėgė 90 cm prī Papėlies. Leda donga aukštopie ė vėdoropie laikas 54-74 dėinas. Pavasarė čieso prī Papėlies opė nutek 41 %, vasaras čieso 6 %, rodenė čieso 20 %, žėimas čieso 27 % vėsa metėnė ondens kėikė.
Prī Ožvėntė padarīts 17 ha tvenkėnīs. Vėntas slienis prī Papėlies īr paskelbts geoluogėnio draustėnio. Opės vėdoropis patenk i Vėntas regėjuonėni parka. Lietovuo prī Vėntas īr 5 miestā: Ožvėntis, Koršienā, Vėnta, Vėikšnē, Mažeikē.
Seniau vuokītē opė liuob mėnavuotė kāp Windau, vuo lėnkā - kāp Windawa.