Vīma

Vīma ī sojiesta jiedė atrījėms ėr ėšspjuovėms par borna. I vīma sok naprījemnos jiedis, apsigierėms. Par vīma gīvats pašalėn tročnas so jiedio aba gieralo patekosės medegas ė tap apsisauga nug apsitročėnėma. Vīmiont ėšēn šmuots ondenė ė mėneralėniu medegu, tūdie būtėnā rēk par vīma gausē gertė. Vīma gal parētė ė dielē kėtū prīžastiū: kap ėm soptė vėdorius (liektovė, laivė, važiounont par kalnus, sūpīnies), padaugėnus sonkaus jiedė, macna gierala, kap sojėm bjauroms (veizont krauji, vemalus, šūdūs, dėdlē nemiegama aba sošvinkosi jiedi ė panašē). Sīkēs vīma sokelt tīčiuom – kap napraēn pėlva sokėms, pīkėnėms tink sokėštė do pėršto i lielė, ka parētom vīma ė praētom sonkoms.