Šv. Tomas Garnetis
| Šv. Tomas Garnetis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1575 m. lapkričio 9 d. Sadarkas |
| Mirė | 1608 m. birželio 23 d. (32 metai) Tiburnas |
| Tautybė |  Anglija
|
| Religija | krikščionybė |
| Šventasis | |
| Paskelbtas palaimintuoju | 1929 m. gruodžio 15 d. |
| Kanonizuotas | 1970 m. spalio 25 d. |
| Kanonizavo | Paulius VI |
| Šventė | birželio 23 d. spalio 25d. |
 Vikiteka |
Šv. Tomas Garnetis |
Šventasis Tomas Garnetis (angl. Thomas Garnet; 1575 m. lapkričio 9 d. – 1608 m. birželio 23 d.) – jėzuitų kunigas, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė. Jis yra vienas iš keturiasdešimties Anglijos ir Velso kankinių, šventasis.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tomas Garnetas gimė garsiojoje šeimoje Sadarke. Jo dėdė Henris Garnetas buvo jėzuitų vyresnysis Anglijoje.
Tomas pradėjo mokytis Oksforde, kur patyrė persekiojimus ir buvo pašalintas iš universiteto dėl tėvo katalikiškų pažiūrų (tuo metu Anglijoje mokslo įstaigos buvo perduotos prižiūrėti protestantams, kurie vykdė katalikų persekiojimą). Nuo 1589 m. Tomas mokėsi žemyne, Sen Omero, Briugės ir Lježo kolegijose. Kunigu buvo įšventintas Anglijos kunigų seminarijoje Valjadolide. 1599 m. Tomas grįžo į Angliją ir slapta ėmėsi misionieriškos veiklos. Po penkerių metų jis buvo priimtas į Jėzaus Draugiją ir būtent tada, pakeliui į noviciatą, buvo pirmą kartą suimtas ir, nepaisant įrodymų prieš jį trūkumo, nuteistas ištremti iki gyvos galvos. Tomas septynis mėnesius buvo laikomas Londono Taueryje, o pasibaigus šiam laikui netikėtai kartu su kitais keturiasdešimt šešiais kunigais buvo įlaipintas į laivą, kur jiems buvo perskaityta 1606 m. liepos 10 d. karaliaus proklamacija, kurioje grasinama mirtimi, jei jie sugrįš. Tada jie visi buvo pergabenti per Lamanšo sąsiaurį ir išlaipinti į krantą Flandrijoje.
1607 m. rugsėjį Tomas buvo išsiųstas atgal į Angliją, tačiau po šešių savaičių buvo įskųstas atkritusio kunigo Rouse ir suitmas. Garnetui buvo pasiūlyta gyvybė, jei jis duos priesaiką, tačiau jis griežtai atsisakė ir, būdamas 32 metų, buvo nužudytas Tiburne[2].
Jo relikvijos, saugotos Sen Omero šventovėje, dingo per Prancūzijos revoliuciją.