Adolf Heinrich von Arnim-Boitzenburg

Adolf Heinrich von Arnim-Boitzenburg
Gimė 1803 m. balandžio 10 d.
Berlynas, Prūsijos karalystė Prūsija
Mirė 1868 m. sausio 8 d. (64 metai)
Brandenburgas, Prūsijos karalystė Prūsija
1-asis Prūsijos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas 1848 m. kovo 19 d. − 1848 m. kovo 29 d. (10 d.)
Ankstesnis pareigos įkurtos
Vėlesnis Gottfried Ludolf Camphausen
Prūsijos vidaus reikalų ministras
Ėjo pareigas 1842 m. − 1845 m. (~3 metai)
Ankstesnis Gustav Adolf Rochus von Rochow
Vėlesnis Ernst von Bodelschwingh-Velmede
Prūsijos užsienio reikalų ministras
Ėjo pareigas 1848 m. kovo 19 d. − 1848 m. kovo 21 d. (2 d.)
Ankstesnis Karl Ernst Wilhelm von Canitz und Dallwitz
Vėlesnis Heinrich Alexander von Arnim
Poznanės didžiosios kunigaikštystės aukščiausiasis prezidentas
Ėjo pareigas 1841 m. − 1848 m. (~7 metai)
Ankstesnis Eduard Heinrich Flottwell
Vėlesnis pareigos panaikintos

Adolfas Heinrichas fon Arnimas-Boicenburgas (vok. Adolf Heinrich von Arnim-Boitzenburg, 1803 m. balandžio 10 d. – 1868 m. sausio 8 d.) – prūsų politikas. Per 1848 m. revoliuciją dešimt dienų ėjo pirmojo Prūsijos ministro pirmininko pareigas.

Gimė Prūsijos karalystės sostinėje Berlyne. Jo tėvai išsiskyrė, kai jam buvo treji.[1]

1825 m. baigęs studijas Berlyne ir Getingene, jis įstojo į Prūsijos gvardijos ulonų pulką kaip vienerių metų savanoris, o vėliau pradėjo dirbti valstybės tarnyboje Berlyno aukščiausiajame teisme.

1830 m. jis buvo paskirtas Ukermarkės apygardos vyriausiuoju administraciniu pareigūnu. 1833 m. tapo Štralzundo vyriausybės regiono viceprezidentu. Po metų pradėjo eiti Acheno regiono prezidento pareigas. 1840 m. Arnimas-Boicenburgas tapo aukščiausiuoju Poznanės didžiosios kunigaikštystės prezidentu. 1848 m. prasidėjus revoliucijai, jo paslaugų vėl prireikė, todėl nuo 1848 m. kovo 19 d. jis ėjo pirmojo Prūsijos ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau po kelių dienų vėl atsistatydino, kai karalius nusprendė pats vadovauti nacionaliniam judėjimui.

Jis buvo įvairių Vokietijos žemės parlamentų, pavyzdžiui, Frankfurto, narys.

Mirė 1868 m. sausio 8 d. Brandenburge, būdamas 64 metų, nuo vidurių šiltinės.[2]

Arnimas ir šiandien žinomas dėl savo, kaip Prūsijos vidaus reikalų ministro, komentarų apie Henriko Heinės kūrinį „Silezijos audėjai“. Pranešime karaliui Frydrichui Vilhelmui IV jis kūrinį apibūdino kaip „maištingu tonu parašytą ir nusikalstamais teiginiais užpildytą kreipimąsi į vargšus žmones“. Tuomet Prūsijos karališkasis apeliacinis teismas įsakė uždrausti poemą, todėl 1846 m. jos deklamatorius buvo nuteistas kalėti.

  1. Biographien zur deutschen Geschichte von den Anfängen bis 1945, Berlin 1991.
  2. Vgl. Todeseintrag im Boitzenburger Kirchenbuch. Siehe Kirchenbücher auf ancestry.de, Boitzenburg 1863–1874