Apaliunas – dievas, laikytas Vilusos (spėjama, kad tai Troja) globėju.
Manoma, kad teonimas het. Apaliunas yra atspindys vardo *Apeljōn, kuris buvo ankstyvoji vardo Apollo ('Apolonas') forma. Tai gali būti spėjama lyginant sen. gr. Ἀπείλων (Arkadijos-Kipro dialektas) ir sen. gr. Ἀπέλλων (dorėnų dialektas).[1]
Luviška etimologija aiškina, kad Apaliunas, t. y., Apollo, reiškia 'gaudantis spąstais', galbūt tai reiškia 'medžiotojas'.[2]
Apaliunas buvo vienas dievų, garantavusių taikos sutartį, pasirašytą apie 1280 m. pr. m. e. Vilusos valdovo Alaksando (dažnai laikomo mitologiniu Iliono (Trojos) Pariu ir didžiojo hetitų karaliaus[3] Muvatalio II. Jis buvo vienu iš trijų dievų, minėtų kaip miesto šalininkai. Pagal Homerą Apolonas buvo Iliono miesto sienų statytojas, dievas, rėmęs Troją.
Toliau į rytus nuo luvių kalbos arealo buvo žemės, kur buvo žinomas huritų dievas Aplu, kuris sukeldavo marą arba, jei išmelsdavo, apsaugodavo nuo jo. Tuo šis dievas priminė Apollo Smintheus ('pelių Apoloną')[4], garbintą Trojoje ir Senovės Tenede. Apollo Smintheus, atsakydamas į trojėnų maldas, sukėlė tarp achajų marą (tai aprašyta Iliados pradžioje).[5] Keliama mintis, kad Aplu kilęs iš akadų Aplu Enlil (kas reiškia 'Enlilio sūnus'). Šiuo titulu vadintas dievas Nergalis, sietas su Babilono saulės dievu Šamašu[6] ir su maru.