Armėnoidų rasė, kitaip dar asiroidų rasė[1], Priešakinės Azijos rasė[2] – kai kurių antropologų išskiriamas antropologinis tipas, Balkanų-Kaukazo mažosios rasės[3] variantas, kuri yra didžiosios europidų rasės dalis. Dažna Mažojoje Azijoje, Armėnijoje, taip pat pietvakarių Gruzijoje, Sirijoje, Libane ir kitur. Dėl tokio paplitimo šį tipą dar vadina asiroidų rase, hetų rase, Kapadokijos rase.
Pagrindiniais šio tipo atstovais laikomi armėnai ir asirai, jis taip pat būdingas rytų gruzinams[4][5], šiaurės Irano azerbaidžaniečiams, kurie apibūdinami kaip dolichocefaliniai armėnoidai.[6]
Pagal veido plotį ir pigmentaciją armėnoidų rasė yra tarpinė tarp Kaukasionio ir kaspinės rasių.
Armėnijos, Mažosios Azijos, Pietų Užkaukazės ir Irano Azerbaidžano gyventojai nuo neolito laikų priklausė europidų Balkanų-Kaukazo ir Viduržemio mažosioms rasėms. T.y., jie jau žiloje senovėje buvo tamsiaakiai.
Armėnoidų potipis, Balkanų-Kaukazo mažosios rasės variantas, pasižymi tokiais požymiais:
Šio tipo žmonės daugeliu požymių artimi vakariniams graikams, albanams, jugoslavams ir kitiems dinarinės rasės žmonėms. Amerikietis antropologas Karltonas Kunas (Carleton Stevens Coon) manė, kad armėnoidų ir dinarinės rasių panašumas egzistuoja dėl konvergencinės evoliucijos. Kunas manė, kad armėnoidai yra stabilūs alpinės ir Viduržemio rasių mišrūnai. Pagal pigmentaciją armėnoidai yra tarpiniai tarp Kaukasionio ir kaspinės rasių.
Žinomas tarybinis antropologas V. Aleksejevas teigė, kad armėnoidų formavimosi zona apima Armėnijos teritoriją, bet ši buvo tik šiaurinė periferija, o pagrindinis arealas buvo Priešakinėje Azijoje.[7]