Aruno slėnis

Aukštųjų Himalajų slėnis:
(B)arunas
Šalis Nepalas (Sankhuvasabha
Tautos lhomiai (5 660), naabai (770), jamphu (1 720), valungbai
Tamuro slėnis - Nr. 46 žemėlapyje

Aruno (ar Baruno) slėnis (nep. बरुन उपत्यका ) – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, pavadintas dėl per jį tekančios Aruno upės (vietinių žinoma kaip Čukčuva), kuri yra vienas iš septynių svarbiausių Kosio intakų. Slėnis yra Nepale (Sankhuvasabhos rajone) ir Kinijoje (Tibete), įsiterpęs į rytus nuo Makalu kalnagūbrio.

Gamta ir turizmas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnis garsėja savo kontrastais ir ypatingai gražia gamta. Nors jis yra tarp atšiaurių Aukštųjų Himalajų viršukalnių, ypatingos gamtinės sąlygos čia suformavo pakankamai švelnų klimatą, slėnis apaugęs miškais, pievomis (čia vadinamomis kharka). Dėl savo grožio slėnis nuo seno buvo laikomas ypatinga vieta. Tibetiečiai jį tapatino su viena iš septynių stebuklingų vietų Himalajuose – Šangrila.

Tai vienas mažiausiai paliestų civilizacijos Aukštųjų Himalajų slėnių. Čia veisiasi daugybė retų augalų ir gyvūnų rūšių. Čia priskaičiuojama 25 rododendrų, 47 orchidėjų, 440 paukščių, 75 žinduolių rūšys, tarp jų ir snieginis leopardas, mažoji panda, muskusinis elnias, lokys ir kt.

Slėnis tampa viena svarbiausių vietų čia įkurtame Makalu Baruno nacionaliniame parke. Čia įkurtos turistinės trasos.

Slėnis labai retai gyvenamas. Senieji slėnio gyventojai yra lhomiai, naabai, jamphu. Vėliau atsikėlė valungbai. Jų kalbos artimos tibetiečių kalbai. Jie išpažįsta Tibeto budizmą, Boną, jamphu išpažįsta tradicinę kiratų religiją. Kultūriškai artimi tibetiečiams ir kitoms gretimoms Aukštųjų Himalajų tautoms, priskiriami bhotijų grupei. Kinijos pusėje gyvenantys lhomiai priskiriami tibetiečių tautybei.