Atmabodha (skr. आत्मबोध = IAST: ātmabodha, „Savosios esybės pažinimas“) – nedidelės apimties, reikšmingas advaita vedantos traktatas, kuris dažnai cituojamas šios filosofinės mokyklos veikaluose. Autoriumi paprastai laikomas Šankara.
Traktatą sudaro šešiasdešimt aštuonios šlokos (posmai). Atmabodhoje išdėstytos esminės advaita vedantos sampratos, kaip antai Brahmanas, atmanas, Brahmaną nustelbiančios apreikštojo pasaulio formos, būdai pažinti savąją esybę ir šitaip pasiekti išsilaisvinimą.[1]