Dinizia excelsa | ||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Aukštoji dinizija | ||||||||||||||||||||
Nesaugoma rūšis - nėra išnykimo grėsmės | ||||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||||
Dinizia excelsa Ducke |
Aukštoji dinizija (Dinizia excelsa) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, dinizijų (Dinizia) genties aukštų arba labai aukštų medžių rūšis. Tai iš dalies lapus metantys medžiai.
Paplitusi labai plačiai. Natūraliai auga Pietų Amerikos šiaurės rytuose – atogrąžų zonoje esančiuose drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, tai yra Gvianos regione ir šiaurinėje bei vakarų centrinėje Brazilijoje, jos septyniose – Amapos, Paros, Tokantinso, Amazonės, Roraimos, Rondonijos, Mato Groso valstijose. Taip pat yra užregistruota Akrėje.
Tai miško skliauto viršutinės dalies medžių rūšis. Mėgsta molingą dirvožemį, bet atvirai netoleruoja nuolat patvinkusių ar užsemiamų vandeniu vietovių, tad auga 50–490 m aukščio aukštumose. Jauniems medžiams reikalinga miško paunksmė, nors auga į šviesą, o toleruoja atvirą šviesą tik kada daugiau subręsta.
Ši rūšis perauga 60 m aukštį. Stambesnių individų kamienas 15–22,5 m aukščio ir iki 3 m skersmens.[1] Atraminės šaknys iškilusios iki 4–5 m aukščio, vidutiniškai arba ryškiai išsiskiriančios iš bendro kamieno pamato.
Ekspedicija ištyrinėjo artimas vietoves tarp Brazilijos Amapos ir Paros valstijų ir nustatė, kad septyniose vietovėse, tarp jų šešiose vietovėse Žari upės regione, auga ir daugiau šios rūšies medžių, kurių aukštis viršija 80 m aukščio ribą, o tarp jų aukščiausias Pietų Amerikoje – 88,5 m aukščio, 5,50 m apimties ir, kaip manoma, 400 metų individas augantis netoli Inipuku vietovės (Paros valstija, Almerino savivaldybėje).[2] Apie 2019 m. rugpjūčio 21 d. atradimą pirmiausiai buvo aprašyta 2019 m. rugpjūčio mėn. „Frontiers in Ecology and the Environment“ mokslo žurnale. Anot įvairių šaltinių, Brazilijoje siautėjantys Amazonijos miškų gaisrai šiam medžiui negresia, kadangi medis auga toli nuo gaisraviečių zonų. Iki šio atradimo, buvo manyta, kad Pietų Amerikoje tokio aukščio arba peraugančių 80 m ribą medžių nėra, kaip yra kitose pasaulio vietovėse (aukščiausių pasaulio medžių sąrašas), o aukščiausi šio žemyno medžiai yra tik kiparisinės ficrojos (Fitzroya cupressoides) ir tikrieji kapokmedžiai (Ceiba pentandra), kurie maksimaliai gali pasiekti 70 m aukštį.
Aukštosios dinizijos lapai yra plunksniškos formos, panašūs į paukščio plunksną, prie bendro lapkočio iš priešingų jo pusių poromis prisitvirtinę daug nedidelių, kiaušinio formos žalių lapelių. Brazilijos daugumoje valstijų žydi liepos–rugpjūčio mėn.
Jų mediena sunkiai apdirbama, kadangi kieta ir patvari. Kada apdorojama šviežia mediena, skleidžia nemalonų, aštrų kvapą.[3]
Savaiminio paplitimo areale medis turi šiuos pavadinimus: Angelim vermelho, Angelim pedra.