Baltramiejus Anglas

Baltramiejus Anglas
Gimė 1203 m.
Mirė 1272 m. (~69 metai)
Veikla XIII a. enciklopedininkas iš Anglijos
Žmogaus gyvenimo raida Baltramiejaus Anglo enciklopedijoje „Apie daiktų savybes“

Baltramiejus Anglas (Bartholomeus Anglicus; prieš 1203 m. – 1272 m.) – XIII a. enciklopedininkas iš Anglijos, pranciškonų ordino narys.

Apie ankstyvąją Baltramiejaus biografiją nieko nežinoma, manoma, kad studijavo Oksfordo universitete. Vėliau persikėlė į Prancūziją, pradžioje mokėsi Šatre, o nuo 1225 m. – Paryžiuje. Ten įstojo į pranciškonų ordiną. Vėliau buvo Austrijos ir Bohemijos ministru. 1256 m. popiežius Aleksandras IV paskyrė Baltramiejų popiežiaus legatu šiaurės Karpatuose bei Lukovo vyskupu. Tačiau dėl 1259 m. Aukso ordos invazijos greičiausiai ten nedirbo. 1262 m. paskirtas Saksonijos ministru ir iki pat mirties gyveno Magdeburge.

Baltramiejus Anglas Magdeburge parašė 19 tomų lotynišką enciklopediją „Apie daiktų savybes“ (lot. De proprietatibus rerum), datuojamą 1240 m. Joje autorius aprašo dievus, demonus, mineralus, augalus, gyvūnus, vandenis, psichologijos, medicinos, astronomijos, geografijos, istorijos žinias. Šiame veikale aprašomos ir baltų žemės – Lietuva (Lectonia), Livonija (Liuonia), Semba (Sambia) ir Žiemgala (Semigallia). Pateikiama žinių, kurių nėra ankstesniuose šaltiniuose apie Pabaltijį nėra. Baltramiejus Anglas apie Lietuvą rašo, kad tai Skitijos provincija, pelkėta, tankiai apaugusi miškais, gausi žvėrių. Jos gyventojus mini kaip tvirtus, karingus ir žiaurius. Aprašo Livonijos gyventojų burtus, mirusiųjų deginimo papročius, rašo, kad prūsai buvo pavaldūs gotams, išsiskiria savo amatais ir menu, iškelia hipotezę, kad žiemgaliai yra kilę iš galų[1].

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 230-234 psl.