iš asmenvardžio Bartas, Bartỹs, kuris būtų arba kilęs iš krikšto vardo Baltramiejus, Bartolomėjus (per vok.Bart, Barte, lenk.Bartko, blrs.Бартко), arba iš senųjų lietuviškų asmenvardžių su šaknimi bart- (Bar̃tautas, Barvỹdis ir kt. ← bárti „peikti, koneveikti; *kovoti“);
iš bar̃tininkas „drevininkas“ bei barčià, bartìs „drevė“;
pagal prūsų genties bãrtų žmones, kurie esą čia galėję atsikelti.[3]
Tikėtina, kad 1385 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose įvardinti Drevininkai (vok.Draveniken) yra dabartiniai Barčiai.
XVI a. kaimas minimas kaip seniūnijos centras Gardino ir Lydos paviete. 1636–1637 m. Barčių valsčius pasipriešino potvarkiui mokėti duoklę grūdais. 1803 m. seniūnija tapo grafo Sen Pristo valda.
XX a. pr. Barčiai pateko į Lydos apskrities Kaniavos seniūniją, buvo Varėnos valdinio dvaro valda.[4]
Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai, Vilniaus-Trakų apskričiai, dalis apylinkių gyventojų sugudėjo, nors Barčiuose gyveno beveik vien lietuviai. Veikė lietuviška pradžios mokykla, vyko vakarėliai, paskaitos, ūkininkų rateliai. 1930 m. Barčių gyventojai pradėjo statyti Vytautui Didžiajam skirtą koplytėlę, bet lenkų valdžia darbus nutraukė.[5]
LTSR laikais veikė „Raudonosios vėliavos“ kolūkis. Iki 1963 m. buvo Barčių apylinkės centras.
↑Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.