Bhašja (skr. भाष्य = IAST: bhāṣya „aptartina, kalbėtina“), senovės Indijoje – išsamus kurios nors mokyklos pagrindinių tekstų komentaras. Bhašja komentarai būdavo skiriami upanišadoms, sūtroms, medicinos, muzikos, literatūros teorijos ir kt. veikalams.
Svarbiausios bhašjos: Patandžalio „Mahabhašja“ (skirta Paninio „Aštuoniaknygei“), Šankaros „Brahmasūtrabhašja“ bei Ramanudžos „Šribhašja“ (abi skirtos brahmasūtroms).[1]