Orobanche reticulata Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | |
---|---|
Blyškioji džioveklė (Orobanche reticulata) | |
Mokslinė klasifikacija | |
Binomas | |
Orobanche reticulata Wallr. | |
Sinonimai | |
|
Blyškioji džioveklė, arba balsvoji džioveklė (Orobanche reticulata) – džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos džioveklių (Orobanche) genties bechlorofilis parazitinis augalas. Ši rūšis yra reta, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai daugiametis ar dvimetis 15–100 cm aukščio augalas, gausiai apaugęs trumpais liaukiniais plaukeliais. Stiebas gelsvas arba rusvas, iki 1 cm skersmens, sustorėjusiu pamatu. Apatiniai lapai trikampiški, aukščiau esantys – lancetiški.
Žiedynas gausiažiedis, kartais sudaro pusę stiebo ilgio, apatinėje dalyje žiedai praretėję. Pažiedės kiaušiniškai lancetiškos, tokio pat ilgio kaip žiedai. Taurelės segmentai neryškiai gysloti, tamsūs, odiški, kartais dvidantėmis viršūnėmis, trumpesni už vainikėlio vamzdelį. Vainikėlis iki 2 cm ilgio, baltas arba gelsvas, viršutinė lūpa ir žiotys rausvos, apaugusios tamsesniais plaukeliais; viršutinė lūpa dviskiautė. Kuokeliai priaugę prie vamzdelio 2–4 mm atstumu nuo pamato, beveik pliki. Purka rusvai raudona.
Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas ar vanduo. Jos subręsta rugsėjo–spalio mėn.
Parazituoja ant usnių (žinoma ant gelsvalapės usnies (Cirsium oleraceum)) ir dagių.
Rūšis natūraliai paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, Rytų Europos pietinėje dalyje, Kaukaze, Sibire, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje aptikta Biržų, Ignalinos, Panevėžio, Prienų, Šiaulių ir Švenčionių rajonuose.
Auga pelkėtose pievose, upelių ir šaltinių pakraščiuose, drėgnuose ir šlapiuose miškuose, ten, kur auga parazituojami augalai.
Blyškioji džioveklė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 2000 m.[1]
Augalui grėsmę kelia parazituojamų augalų buveinių nykimas, miškų kirtimas.