Brovalos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
„Brovalos mūšis“, August Malmström. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Švedai, estai, vakarų gotai | Danai, rytų gotai, vendai | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Sigurgas Hringas | Haraldas Karo Dantis |
Brovalos mūšis (šved. Slaget vid Bråvalla) – legendinis mūšis, minimas sagose, tariamai įvykęs apie 770 m. Jame kovojo Švedijos karalius Sigurdas Hringas ir Vestgotlando gotai prieš jo brolį, Danijos karalių Haraldą Karo Dantį ir Ostgotlando gotus. Kovose minimi ir skirtingas puses atstovaujantys norvegai, slavai, suomiai, estai, kuršiai, lyviai, saksai, anglai, fryzai, airiai, Rusios žmonės bei daugelis kitų.
Brovalos mūšis minimas keliuose rašytiniuose šaltiniuose – senovės skandinavų sagose Hervarar saga ok Heiðreks, Bósa saga ok Herrauðs bei Sǫgubrot af nokkrum fornkonungum, bet išsamiausiai konfliktas pateikiamas XI–XII a. danų istoriko Sakso Gesta Danorum tekstuose.
Hervarar saga ok Heiðreks kalbama apie Brovalos mūšio vietą Rytiniame Gotlande, tuo tarpu Sǫgubrot af nokkrum fornkonungum teigiama, jog mūšis įvykęs Komardeno, skyrusio Didžiąją Švediją bei Rytų Gotlandą, pietuose. Saksas baigia savo pasakojimą sakydamas: „taip baigėsi Broviko mūšis“. Dauguma istorikų mano, kad mūšis įvyko netoli Brovikeno įlankos,[1] tačiau XVII amžiuje[2] atsirado mažuma teigiančių, kad šis buvo Smolande prie Osneno ežero.[1]