Chainagas

Bos grunniens × Bos primigenius
Chainagai
Chainagai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Dykaraginiai
( Bovidae)
Pošeimis: Jaučiai
( Bovinae)
Triba: Bovini
( Bovini)
Gentis: Jaučiai
( Bos)
Rūšis: Chainagas
( Bos grunniens × Bos primigenius)

Chainagas (mong. хайнаг), dzo – jakų ir naminių jaučių hibridas,

Kiti pavadinimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Tibetiečių kalba: Žodis tibet. མཛོ་  = dzo reiškia jako ir naminio jaučio hibridą patiną, o tibet.  = dzomo, zhom – patelę. Lotyniškomis raidėmis dzo dar rašomas kaip dzho, zho ir zo.
  • Mongolų kalba: mong. хайнаг, khainag.
  • Anglų kalba: angl. yakow, iš angl. yak 'jakas' + angl. cow 'karvė'.

Biologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chainagų patelės yra vaisingos, o patinai – nevaisingi.

Chainaguose pasireiškia heterozė – jie stambesni ir stipresni nei tėvinės formos – jakai ir to regiono galvijai.[1] Mongolijoje ir Tibete manoma, kad chainagai produktyvesni už jakus ir galvijus, duoda tiek daugiau pieno, tiek mėsos.[2][3]

Chainagus galima kryžminti su tėvinėmis formomis. Taip gauti palikuoniai gali atrodyti grynakraujai galvijai ar jakai, tačiau iš tikrųjų turėti kitos rūšies genų. Mongolijoje ir Tibete chainagų patelės ir tėvinės formos (naminio jaučio ar jako) buliaus palikuoniai vadinami ortoom ('trijų ketvirčių grynumo'), o ortoom patelę sukryžminus su tos pačios tėvinės formos buliumi gaunami usan güzee ('septynių aštuntadalių grynumo').[3][4]

  • Chainagas naudojamas kaip nešulinis gyvulys pakeliui į Everestą
    Chainagas naudojamas kaip nešulinis gyvulys pakeliui į Everestą
  • Smalsaujanti chainago patelė
    Smalsaujanti chainago patelė
  • Arimas su pora chainagų
    Arimas su pora chainagų
  • Nešulinis chainagas
    Nešulinis chainagas


Vikiteka: Chainagas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ David B. Madsen; Fa-Hu Chen; Xing Gao (3 July 2007). Late Quaternary Climate Change and Human Adaptation in Arid China. Elsevier. p. 207. ISBN 978-0-444-52962-6. Nuoroda tikrinta 3 June 2012.
  2. ↑ Bataagiin Bynie: Mongolia: The Country Refort (sic!) On Animal Genetic Resources, Ulaanbaatar 2002, p. 11 Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 3,0 3,1 Tsering, Diki (2002). Dalai Lama, My Son. Penguin Books. ISBN 0-7865-2260-7.
  4. ↑ Takase Hisabumi, Kh. Tumennasan et al., Fertility Investigation in F1 Hybrid and Backcross Progeny of Cattle (Bos taurus) and Yak (B. gruniens) in Mongolia. : II. Little variation in gene products studied in male sterile and fertile animals, in: Niigata journal of health and welfare Vol.2, No.1, pp. 42-52