Deutsche_Luft-Reederei_logo.jpg | |
Komercinis pavadinimas | Deutsche Luft-Reederei |
---|---|
Pramonė | Aviacija |
Perėmėjas (-ai) | Deutscher Aero Lloyd AG Deutsche Luft Hansa |
Įkurta | 1917 m. gruodžio 13 d. |
Įkūrėjas (-ai) | Walther Rathenau |
Uždaryta | 1926 m. |
Centrinė būstinė | Berlynas |
Valdomas turtas | 2 500 000 Rm |
„Deutsche Luft-Reederei“ (D.L.R.) buvo 1919–1923 m. veikusi Vokietijos oro linijų bendrovė, pirmoji Vokietijoje gavusi licenciją vykdyti keleivių pervežimus sunkesniais už orą orlaiviais, viena pirmųjų aviakompanijų, vykdžiusių skrydžius į Lietuvą.
„Ribotos atsakomybės Vokietijos susisiekimo oru bendrovė" (vok. „Deutsche Luft-Reederei Gesellschaft mit beschränkter Haftung“ – DLR) buvo įkurta 1917 m., tačiau krovinių ir keleivių pervežimo oru veiklą pradėjo 1919 m.
Pagrindiniu aviakompanijos akcininku buvo elektrotechnikos koncernas AEG, kuris Pirmojo Pasaulinio karo metu pradėjo gaminti lėktuvus. Siekdama išlaikyti aviacijos pramonės produkcijos paklausą bei užsitikrinti rinką, įmonė tuometinio jos valdybos pirmininko Valterio Ratenau (vok. Walther Rathenau) iniciatyva 1917 m. gruodžio 13 d. įsteigė nuosavą aviakompaniją. Įmonė Berlyno įmonių registre oficialiai buvo įregistruota 1918 m. gegužės 28 d.[1] 1919 m. sausio 8 d. D.L.R. buvo išduota pirmoji Vokietijos oro transporto licencija.[1]
Pirmasis komercinis D.L.R. skrydis įvyko 1919 m. vasario 5 d. Jo metu 250 km nuotoliu iš Berlyno į naująją laikinąją nacionalinio parlamento būstinę – Veimarą buvo pervežtas paštas ir spauda. Liniją aptarnavo D.L.R. orlaivis buvęs šturmo lėktuvas AEG J II, Nr. DLR 13 (vėliau LFR-A registre gavęs numerį D.61).[1]
1919 m. kovo mėnesį bendrovė pradėjo ir keleivių pervežimus. Netrukus maršrutų tinklas buvo išplėstas į Hamburgą (Fuhlsbüttel oro uostą, nuo kovo 1 d.) ir Hanoverį. Liepos 5 d. atidarytas maršrutas į populiarų Baltijos jūros kurortą Švinemiundę (vok. Swinemünde). Šis ir kiti reisai į pajūrio kurortus, taip pat pramoginiai skrydžiai hidroplanais Friedrichshafen FF.49 greitai tapo labai pelningais.[1] Metų pabaigoje maršrutų tinklo ilgis siekė 1580 km. 1921 m. maršrutų tinklo ilgis viršijo 3 tūkst. km. bei apėmė ne vien Vokietiją, tačiau ir Nyderlandus, Skandinaviją ir Baltijos šalis.[2] Dar vykstant karui, 1918 m. pabaigoje įmonė derėjosi dėl maršruto į Švediją atidarymo iš karto po karo veiksmų pabaigos, tačiau dėl Vokietijos revoliucijos ir nesant aiškios valdžios šios derybos nutrūko.[1]
1920 m. D.L.R. pradėjo pirmuosius pasaulyje jungtinius skrydžius su Nyderlandų aviakompanija KLM, Danijos DDL ir Švedijos SLA maršrutu Amsterdamas – Bremenas – Hamburgas – Kopenhaga. Maršrutas, gavęs pavadinimą „EuropaNord-West-Flug“, vėliau buvo pratęstas iki Malmės ir Varnemundės. Partnerėms aviakompanijoms neturint pakankamai orlaivių, D.L.R. joms nuomodavo savo lėktuvus.
Nesant naktinio skraidymo prietaisų skrydžiai buvo vykdomi tik šviesiu paros metu, geru oru. Žiemą skrydžiai nebuvo vykdomi. 1919 m. D.L.R orlaiviai nuskrido 651 698 km, pervežė 2 921 keleivius ir 93 150 kg pašto.[1] 1920 m. pervežė 2 665 keleivius, 1921 m. – 8 341.[3] 1919 m. įvykdyti 92 % suplanuotų skrydžių, 1921 m. – 96 %.[4] Aviakompanijos lėktuvai 1919–1920 m. nepatyrė nei vienos avarijos, nors vien 1919 m. skrydžių metu įvyko 235 incidentai, keletas kurių privertė leistis ne aerodromuose ir sąlygojo orlaivių apgadinimus.[5]
1919 m. įmonė vertėsi be valstybės paramos. Patirdama nuostolius 1920 m. pradžioje ji kreipėsi į Vokietijos aviacijos tarybą (vok. Reichsluftamt) ir gegužės 25 d. gavo 3,5 mln. markių vertės subsidiją (10 markių už maršrutus iki 300 km atstumu ir 11 markių už maršrutus didesniu nei 300 atstumu) 1920 m. su sąlyga, kad įmonė išlaikys maršrutų tinklą.[1] Finansinės injekcijos menkai padėjo ir 1920 m. rodikliai buvo prastesni nei 1919 m. 1921 m. įvyko serija avarijų.
1921 m. pradėtos reorganizacijos metu buvo sumažintas orlaivių skaičius, nors ir po to, 1920 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, D.L.R. buvo didžiausia Vokietijos aviakompanija, turėjusi 47 lėktuvus.[1] Tų pačių metų pradžioje įmonė įsigijo modernius ir ekonomiškesnius Fokker F.II lėktuvus. Keletas Fokker F.III, kurie buvo galingesni nei leido Versalio sutarties sąlygos, buvo įregistruoti Dancige, kaip „Danziger Luft-Reederei“ nuosavybė.
1922 m. įmonės rezultatai toliau prastėjo – buvo atlikti tik 547 reguliarūs reisai, jais nuskrista 300 524 km, o keleivių skačius sumažėjo iki 2 629, pervežtų krovinių svoris siekė 37 000 kg, pašto – 32 000 kg. Finansinę padėtį kiek pagerino pramoginiai skrydžiai – nuskrista 903 156 ir pervežti 7 733 keleiviai.
1923 m. įmonė buvo reorganizuota ir pervadinta į „Deutscher Aero Lloyd AG“. Naujosios įmonės akcininkais tapo transatlantinio susisiekimo garlaivių bendrovė HAPAG (vok. Hamburg-Amerikanische Paketfahrt AG), dirižablių statytojas „Luftschiffbau Zeppelin“, „Deutsche Bank“ ir „Dornier Metallbauten“.[4]
1926 m., spaudžiama Vokietijos vyriausybės įmonė susijungė su aviacijos koncerno „Junkers“ įsteigta aviakompanija „Junkers Luftverkehr“ į Veimaro respublikos nacionalinę aviakompaniją „Deutsche Luft Hansa“.
1919 m. Laisvajame Dancigo mieste D.L.R. įsteigė dukterinę įmonė „Danziger Luft-Reederei GmbH – DzLR“. Jai buvo perduota keletas D.L.R. orlaivių.[6]
D.L.R. tapo pirmąją Vokietijos aviakompanija, eksploatavusia sunkesnius už orą orlaivius. Anksčiau už ją įkurta Vokietijos aviakompanija DELAG keleivių pervežimui naudojo lengvesnius už orą dirižablius. Kaip ir dauguma to meto Europos aviakompanijų, D.L.R. naudojo Pirmojo Pasaulinio karo orlaivius, pritaikytus keleivių ir krovinių pervežimui, tokius kaip AEG J.II, LVG C.VI ir pan. Pradžioje keleiviai buvo pervežami atvirose žvalgo kabinose, vėliau kai kuriuose lėktuvuose buvo įrengtos dengtos dvivietės ar trivietės keleivių kabinos. Tokie orlaiviai prie indekso buvo žymimi raide „K“ (vok. „Kabine“) arba „P“ (vok. „Passagier“), pvz. modifikuotas AEG J.II tapdavo AEG K, o LVG C.V arba LVG C.VI – LVG P.I.[1]
1919 m. rugpjūčio mėn. D.L.R. tapo viena iš Hagoje įsteigtos Tarptautinės oro eismo asociacijos (angl. International Air Traffic Association), dabartinės IATA pirmtakės, steigėjų.[5]
1919 m. penkiamotoriais D.L.R. orlaiviais Zeppelin-Staaken R.XIVa užsakovui buvo nesėkmingai mėginama pristatyti Vokietijoje atspausdintus Ukrainos Liaudies Respublikos pinigus. Pirmąjį orlaivį, Nr. D.130, 1919 m. liepos 29 d. Vienos Asperno aerodrome konfiskavo prancūzų pareigūnai, antrasis tų pačių metų rugpjūčio 4 d. sudužo ir sudegė Oberšlisene (vok. Oberschlesien). Trečiasis, pilotuojamas kapitono grafo Hanso fon Haraho (Hans Wolf von Harah), Heinricho Zmiltco (Heinrich Smiltz) ir Henriko Tretkeno (Henrig Tretken) dėl kuro sistemos problemų rugsėjo 19 d. buvo priverstas nusileisti nepasiekęs Podolės Kameneco kur pateko į su Ukraina kariavusios Rumunijos kariuomenės 37-ojo pėstininkų pulko rankas. Rumunai rado ir konfiskavo lėktuvu vežtus 303 mln. naujai atspausdintų (1918 m. spalio 5, 6 ir 24 d.) grivinų banknotų bei patį lėktuvą.[1]
Profesoriaus Otto Firle sukurtame DLR logotipe buvo vaizduojama stilizuota gervė. 1926 m. šį logotipą perėmė „Deutsche Luft Hansa“, o 1953 m. – „Lufthansa“.
Antantei leidus Vokietijos įmonėms vykdyti tarptautinius skrydžius, 1920 m. spalio 18 d. (kituose šaltiniuose – spalio 20 d.) D.L.R. hidroplanu Friedrichshafen FF.49 atliko pirmą bandomąjį skrydį maršrutu Berlynas-Karaliaučius-Mėmėlis-Ryga. Kelyje atgal į šį orlaivį Kaune buvo pakrautas pirmasis Lietuvos istorijoje tarptautinis oro paštas.
D.L.R. 1921 m. pradėjo skrydžius maršrutu Dancigas – Karaliaučius (Devau aerodromas) – Klaipėda (Rumpiškės aerodromas). Lėktuvas iš Dancigo kildavo vasaros metu kasdien 10:00, Karaliaučiuje leisdavosi 11:30, iš ten kildavo 12:00 ir Klaipėdoje leisdavosi 13:30. Skrydžio trukmė sudarė 3,5 val. Atgal lėktuvas kildavo 15:00, Karaliaučiuje leisdavosi 16:30, Dancige – 18:30.[7]
D.L.R . eksploatavo daugiau nei 50 vnt.[1] įvairių, daugiausiai buvusių karinių, orlaivių. Nepilnas jų sąrašas apima: