Dominikiečiai | |
---|---|
Dominikiečių folkloro grupė Argentinoje
| |
Gyventojų skaičius | ~10–12 mln. |
Populiacija šalyse | Dominikos Respublika: ~9–10 mln.[1] Jungtinės Amerikos Valstijos: 1,8 mln. Ispanija: 0,2 mln. Puerto Rikas: 63 tūkst. Kanada: 16 tūkst. |
Kalba (-os) | ispanų |
Vėliava | |
Religijos | krikščionybė (pagr. katalikybė) |
Giminingos etninės grupės | kiti lotynoamerikiečiai (kubiečiai, puertorikiečiai, meksikiečiai, hondūriečiai ir kt.), karibiečiai (ypač haitiečiai), ispanai |
Vikiteka: | Dominikiečiai |
Dominikiečiai (isp. Dominicanos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Dominikos Respublikoje. Dabar domininkiečiai sudaro didelę diasporą JAV, taip pat gyvena Ispanijoje, Puerto Rike, Kanadoje, Venesueloje, Argentinoje ir kt. Populiacija – apie 10–12 mln. žmonių. Didžiuma dominikiečių yra mulatai (75 %), kiti – baltieji (15 %) ir juodaodžiai (daugiausia haitiečių kilmės). Vartoja vietinę ispanų kalbos tarmę. Tikintieji – krikščionys (daugiausia Romos katalikai, yra adventistų, sekmininkų ir kt.).
Dominikiečiai susidarė susimaišius atvykėliams iš Europos (daugiausia ispanams, prancūzams) ir iš Vakarų Afrikos atgabentiems vergams. Dalis dominikiečių kilę iš Espanjoloje iki užkariavimo gyvenusių indėnų tainų.
Verčiasi žemės ūkiu (plantacijose augina cukranendres, bananus, vaismedžius), gyvulininkyste, dirba paslaugų bare.
Tradicinė dominikiečių apranga kreoliška, priešingai nei haitiečiai, dominikiečiai vyrai nešioja sombrerus.
Būdingas dominikiečių valstiečių būstas – boyo, dažnai žydraspalvis, su raudonais apvadais ir durimis. Miestams būdinga tradicinė pietų Ispanijos architektūra.
Liaudies muzikoje, šokiuose persipina ispaniškos, afrikietiškos ir indėniškos tradicijos. Pats populiariausias šokis merengė paplito XIX a. Liaudies dainos skirstomos į džiugiąsias aginaldo (aguinaldo) ir graudžiąsias viljasinko (villacinco).[2]