Dona Žuanita (operetė)

Dona Žuanita (operetė)
Franko Supe operetės „Dona Žuanita“ klavyras. Išleista Vienoje
Pavadinimas originalo kalba „Donna Juanita“
Kompozitorius Frankas Zupė
Libreto autorius(-iai)
Pagal
Tekstų autorius
Premjeros data, teatras
Pastatymai Lietuvoje Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 1967 m. sausio 27 d.
Žinomiausios dainos

„Dona Žuanita“ – Franzo von Suppé trijų veiksmų operetė pagal Kamilo Valzel (vok. Camillo Walzel (1829–1895), slapyvardžiu Friedrich Zell) ir Rikardo Žene (vok. Richard Genée (1823–1895)) libretą, sukurta 1858 m. Artūro Miulerio (vok. Arthur Müller (1825–1873)) veikalo „Moterų sąmokslas arba prūsai Breslau“ (vok. „Die Verschwörung der Frauen oder Die Preußen in Breslau“) motyvais.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operetė „Dona Žuanita“ pirmą kartą parodyta 1880 m. vasario 21 d. Vienos Karlo teatre (vok. Carltheater). Vėliau prancūzų kalba tekstą parašė Albertas Vanlu (pranc. Albert Vanloo) ir Eugenijus Lateriero (pranc. Eugène Leterrier). 1891 m. balandžio 4 d. sukurtas spektaklis buvo parodytas Paryžiuje teatre (pranc. „Théâtre des Folies-Dramatiques“).

Eduardas Štrausas (vok. Eduard Strauss, 1835–1916), įkvėptas šios operetės, sukūrė Žuanitą-Kvadrilę, kurią 1925 m. aranžavo Karlas Pauspertlis ir sukūrė „Didžiąją nežinomybę“ (vok. „Der große Unbekannte“).

„Dona Žuanita“ sulaukė didžiulės sėkmės ir šalyje, ir užsienyje. Rusijos libretistai S. Bolotinas ir T. Sikorska parašė naują libretą, pakeisdami dalį veikėjų naujais. Ši libreto versija buvo naudojama statant operetę Sovietų Sąjungos teatruose.[1]

Pagrindiniai veikėjai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santa Rosa salos gubernatorius Don Pomponijo (tenoras); Olimpija, jo žmona (mecosopranas); Žuanita, Olimpijos dukterėčia (sopranas); Ramonas Jimenezas, gubernatoriaus sekretorius (tenoras); Žuanas, jo jaunesnysis brolis (tenoras); Pulkininkas leitenantas seras Duglasas, garnizono viršininkas (baritonas); Pablo, smuklininkas; Karmela, jo dukra (sopranas); Rijego, dirbtuvių savininkas; Marija, Rosita, kalvis – Rijego klientai; Fernandezas, sukilėlių vadas; aristokratiškos damos; liokajus, kariai, sukilėliai, piligrimai, smuklės lankytojai, svečiai gubernatoriaus pokylyje.

Turinys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Veiksmas vyksta XIX amžiaus pradžioje vienoje iš Vakarų Indijos salų.[1]

Pirmas veiksmas. Aikštė San Sebastiane, pagrindiniame Santa Rosos mieste. Gilumoje – gubernatoriaus rūmai, aikštėje – smuklė ir Rijego dirbtuvės. Gieda choras „Priešas užkariavo gimtąjį miestą“. Miestiečių pasisakymai kupini kartėlio ir grasinimų. Karmela visus vaišina vynu. Praeina patrulis. Kariams griežtai įsakoma neliesti vyno, bet Karmela įkalbinėja ir juos išgerti (didelė ansamblio scena su valsu). Heraldas skelbia atlygį už šiandien į miestą patekusio maištininko šnipo sučiupimą. Miestiečiai gyvai aptaria naujienas ir greitai išsisklaido, kai artėja seras Duglasas ir Donas Pomponijo. Jų duetas „Švelnumas yra mano paprotys“ yra aštri parodija. Abu seni vyrai flirtuoja su gražuole Karmela, bet Olimpija įsiveržia ir iškelia sceną savo vyrui. Jos daina „Aš buvau graži“ išsiskiria kaprizinga melodija ir ritmo kintamumu. Įeina Ramonas, Karmelos sužadėtinis, kuris yra ir gubernatoriaus sekretorius, ir Olimpijos vadovaujamo Moterų komiteto sekretorius. Olimpija ir Pomponijo plėšia jį į save, nors Ramonas tesvajoja apie viena – likti vienumoje su savo nuotaka. Duglasas ir Pomponijo taip pat trokšta būti vieni su Karmela. Skamba šmaikštus kvintetas „O aš noriu pabūti vienas su draugu“, kuriame dalyvauja Karmela, Olimpija, Ramonas, Pomponijo ir Duglasas – didelis operinio plano ansamblis. Galiausiai svarbūs asmenys išeina vakarieniauti. Ramonas prašo Karmelos paskirti vestuvių dieną, tačiau mergina reikalauja, kad jis paliktų gėdingą tarnystę rūmuose ir atliktų žygdarbį tėvynės laisvės vardan. Priešingu atveju vestuvių nebus!

Įsimylėjėliai pasislepia smuklėje, o į aikštę išbėga purvinas, suplyšęs Žuanas. Iš pradžių gana lengvabūdiškoje, o vėliau karingoje „Žvalgo dainoje“ jis pasakoja apie savo nuotykius. Ramonas, atpažinęs brolį, maldauja bėgti, slėptis: juk už jo galvą pažadėtas atlygis! Bet Žuanas tik juokiasi iš jo. Jis atima brolio portfelį su gubernatoriaus popieriais, tikėdamasis pamatyti slaptus dokumentus, bet spėja tik perskaityti laišką, kuriame pranešama apie atvykusią Olimpijos dukterėčią Žuanitą, kurios čia niekas nematė ir nepažįsta. Pasigirsta būgnai, įbėga kareiviai. Žuanui pavyksta pasislėpti pas Riego.

Veiksmo finalas: kariai apieško užeigą, tada bando išlaužti Riego dirbtuvės duris, tačiau jos atsidaro savaime. Žuanas išeina apsirengęs elegantiška moteriška suknele ir užsidėjęs nuostabų šviesiaplaukį peruką. Gubernatoriui ir Olimpijai jis prisistato kaip jų dukterėčia Žuanita. Skamba arija „O, ką man teko išgyventi“, kurioje švelni pradžios melodija virsta linksmu refrenu. Žuanita garbingai vedama į rūmus.

Antras veiksmas. Pagrindinė salė Pomponijaus rūmuose. Štai durys į Žuanui paskirtą miegamąjį. Iš sodo skamba serenada „Tu prisikėlei kaip nuostabi žvaigždė“. Ramonas gubernatoriaus įsakymu dainuoja savo mielai dukterėčiai.

Gubernatorius ir Duglasas varžosi vienas su kitu, kas prižiūrės apsimetėlę Žuanitą, o sumanus jaunuolis gudriai išvilioja slaptą karinę informaciją. Olimpija surengia slaptą Moterų komiteto posėdį, į kurį kviečia Žuanitą. Ponios aristokratės ketina aptarti itin svarbią problemą: kavalierius artėjančiame baliuje. Planai supažindinami su gubernatoriaus dukterėčia. Po to seka Žuano daina su merginų choru „Briliantinis Madridas suteikia mums tokią madą“. Olimpija pasakoja, kad saloje išsilaipino jų sąjungininkų būrys. Persirengę piligrimais sąjungininkai kartu su tikrais į šventojo Sebastijono šventę skubančiais piligrimais galės patekti į miestą. Moterų komitetui tereikia surinkti pinigų vienuolių drabužiams, ir kavalieriai baliui parūpinti! Didelis ansamblis „Prisaiką duodame saugoti paslaptį“ parodijuoja operos scenas. Pradedamas niūriai, jis virsta gyvu valsu. Susirinkimas užbaigtas, visi išsiskirsto. Žuanas liepia Ramonui gautą informaciją perduoti sukilėlių vadui Fernandesui. Tačiau šis bijo ir atsisako. Įeina Karmela ir, kaip ir kiti, palaikiusi Žuaną mergina, iškelia Ramonui sceną. Skamba tercetas „Brangioji, suprask, kad pavydas yra nuodas!“, kuriame susipina ir dramatiškos, ir lyrinės melodijos. Žuanas atsiveria Karmelai, o ši priverčia Ramoną įvykdyti žygdarbį, apie kurį ji seniai svajojo!

Į rūmus atvyksta jauna mergina. Tai tikroji Žuanita. Jos arija – grakštus bolero. Duglasas bando išsiaiškinti, kuri yra tikroji Žuanita, bet kol kas įsako abi užrakinti. Likęs vienas su Žuanita, Žuanas prisipažįsta esąs sukilėlių žvalgas. Norėdama jį išgelbėti ir suteikti jam galimybę užbaigti misiją, mergina pabėga iššokusi su skėčiu pro langą. Veiksmo finalas: Žuanas sukviečia visus šaukdamas: „Gelbėkite, žudo!“, imituoja alpimą. Subėgę į šauksmą ramina apsimetėlį.

Trečias veiksmas. Pagrindinė miesto aikštė. Kaukėmis pasipuošusi minia šoka ir dainuoja „Atėjo nuostabi šventė“, Pablo mainais už ginklus, kirvius ir paraką kariams duoda vyno. Patenkinti šauliai su buteliais leidžiasi į rūsį, kur gali saugiai prisigerti, nebijodami valdžios. Žuanas nerimauja dėl Žuanitos dingimo, o Karmela sako, kad ji yra su maištininkais ir greitai grįš. Skambant varpams į miestą liūdnai giedodami įžengia piligrimai. Tai persirengę maištininkai, Žuanita yra su jais. Apsimetėliai piligrimai kviečiami į rūmus, kur jiems ruošiama vakarienė, o Žuanas ir Žuanita pasisako mylintys vienas kitą. Sotūs ir patenkinti piligrimai grįžta su daina „Šlovinga puota mums iškelta“. Pasigirsta patrankos šūvis, skelbiantis vidurnaktį. Piligrimai nusimeta vienuoliškus apsiaustus ir nukreipia ginklus į gubernatorių ir Duglasą. Pastarieji kviečia į pagalbą kareivius, bet visas jų garnizonas guli girtas smuklės rūsyje. Į miestą įsiveržia pagrindinės sukilėlių dalys, vadovaujamos Fernandeso. Žmonės švenčia pergalę. Ramonas ir Karmela, Žuanas ir Žuanita švenčia savo vestuves.

Muzika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dona Žuanita“ kartu su anksčiau parašytomis „Fatinica“ ir „Bokačio“ yra laikomos Franco Zupe kūrybos viršūne. Tam tikru mastu ją įkvėpė „Madame Ango dukra“. Čia aiškiai atsiskleidžia kompozitoriaus siekis operetę paversti komiška opera. Grandioziniai, dramatiški finalai atliekami italų operos maniera. Pasireiškia trauka lyriškai – romantiškai vaizdų sklaidai. Muzika pasižymi melodijos sodrumu, romantišku pozityvių personažų koloritu, išlaisvinančias idėjas įkūnijančių chorinių ansamblių patosu. Ji persmelkta valso, maršo, galopo, fanfarų intonacijų ritmais. Siužetas yra ankstesnės Zupe operetės „Fatinica“ istorijos, kurioje jaunas prancūzų kadetas (vėlgi kelnių vaidmuo) persirengia gundančia Dona Žuanita, kad šnipinėtų Ispanijos armijoje. Kaip ir Bokaccio, ir Fatinica, Dona Žuanita turi garsią uvertiūrą, tačiau likusi muzika imituoja ankstesnius kūrinius.[2]

1967 m. pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operetė pastatyta pagal S. Bolotino ir T. Sikorskos libretą.[1] Libretą į lietuvių kalbą vertė Violeta Palčinskaitė.[3]

Pastatyminė grupė:[4] režisierius – Rostislavas Andrejevas, dirigentas – Stanislovas Čepinskis, dailininkas – Juozas Jankus, baletmeisteris – V. Kindzilovskis, chormeisteris – A. Mišeikis, režisieriaus asistentas – Jonas Janulevičius, baletmeisterio asistentė – Jadvyga Šalnaitė, režisieriaus padėjėjas (ir spektaklio vedėjas) – Vytas Račas.[3]

Franko Zupe operetės „Dona Žuanita“ programa, Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatymas

Pagrindinių vaidmenų atlikėjai:

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 L Micheeva, A Orelovich, „Zupe operetė „Dona Žuanita““ (rus. Л. Михеева, А. Орелович, Оперетта Зуппе «Донья Жуанита»), Belcanto.ru[1]
  2. ↑ Richard Traubner, „Operetta: A Theatrical History“, Oxford, Oxford University Press, 1983 m., p. 55-59. ISBN 0-19-520778-5
  3. ↑ 3,0 3,1 „Dona Žuanita“, Franz von Suppé 3 veiksmų operetė, programa, Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1970 m. spalio 4 d.; KMVT archyvas, Segtuvas „Spektakliai: „Dona Žuanita““
  4. ↑ Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941–2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2022 09 01