Douglas C-124 Globemaster II

Douglas C-124 Globemaster II
Tipas Sunkusis karinis transporto lėktuvas
Gamintojas Douglas Aircraft Company
Gamybos metai 1949-1955
Pirmas skrydis 1949 m. lapkričio 29 d.
Pradėtas naudoti 1950 m.
Baigtas naudoti 1974 m.
Pagrindiniai naudotojai JAV Karinės oro pajėgos
Pagaminta vnt. 448
Prototipas Douglas C-74 Globemaster

Douglas C-124 Globemaster II – XX a. penktame dešimtmetyje JAV įmonės „Douglas Aircraft Company“ sukurtas sunkusis krovininis orlaivis. JAV aviacijos bendruomenėje šis orlaivis buvo pravardžiuojamas „Old Shaky“ (liet. senas drebantis)

XX a. šeštajame dešimtmetyje – septintojo dešimtmečio pradžioje C-124 buvo pagrindinis Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų (angl. United States Air Force – USAF) karinės oro transporto tarnybos (angl. Military Air Transport Service – MATS) sunkusis transporto orlavis. Jį paketė 1965 m. pasirodęs Lockheed C-141 Starlifter. Paskutinieji C-124 buvo nurašyti 1974 m.

Juos eksploatavo MATS, vėliau – JAV Karinio oro transporto vadovybės (MAC), JAV Karinių oro pajėgų rezervo ir JAV nacionalinės aviaicjos gvardijos padaliniai. Lėktuvas nebuvo eksportuojamas.

Konstrukcija ir gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orlaivį įmonė „Douglas Aircraft“ kūrė nuo 1947 iki 1949 m. Lėktuvo prototipu tapo Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas prototipas „Douglas C-74 Globemaster“, kūrimo metu buvo atsižvelgiama į Berlyno blokados pamokas. Lėktuvas buvo varomas keturiais stūmokliniais varikliais „Pratt&Whitney R-4360 Wasp Major“, išvystančiais po 3800 AG (2800 kW).

C-124 buvo pilnai metalinis žemasparnis monoplanas, turėjęs dvi dideles atverčiamas duris ir hidrauliškai valdomą rampą nosyje. Užpakalinėje fiuzeliažo dalyje buvo įrengas krovininis liftas. C-124 galėjo vežti 68 500 svarų (31 100 kg) krovinių. 77 pėdų (23 m) ilgio krovinių skyriaus lubose buvo įrengti du keltuvai, kurių kiekvienas galėjo pakelti 8 000 svarų (3 600 kg).

C-124C Falsbūro KOP bazėje (Prancūzija) Berlyno krizės metu

Orlaivis galėjo gabenti tankus, pabūklus, sunkvežimius ir kitą sunkią techniką. Keivinėje orlaivio konfigūracijoje, įrengus antrą denį, buvo galima pervežti 200 pilnai aprūpintų karių arba 127 gulinčius pacientus ir jų palydovus. C-124 buvo vienintelis to meto orlaivis, galintis pervežti pilnai surinktą sunkiąją įrangą, tokią kaip tankai ir buldozeriai.

C-124 pirmą kartą pakilo 1949 m. lapkričio 27 d. Užsakovui pirmą kartą pateiktas 1950 m. gegužės mėn.[1] Vėlesnė orlaivio modifikacija – C-124C, buvo komplektuojama su galingesniais varikliais ir nosies „gumbe" įtaisytą meteorologinį radarą APS-42. Sparnų galuose buvo sumontuoti salono šildymui ir sparnų aplėdėjimo šalinimui skirti degimo šildytuvai.

Vienas C-124C (Nr. 52-1069, gamyklinis Nr. 43978), gavęs indeksą JC-124C, buvo naudojamas 15 000 AG (11 000 kW) galios turbosraigtinį variklį „Pratt &Whitney XT57“ (PT5). Šis variklis buvo montuojamas.[2][3]

Eksploatacijos istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
C124 nosis ir priekinės durys.
Ankstyvasis C-124A Korėjos karo metu.

Pirmieji serijiniai orlaiviai užskovui buvo pristatyti 1950 m. gegužės mėn. Paskutiniai – 1955 m.

C-124 buvo naudojami JAV kariuomenės logistikos operacijoms visame pasaulyje, taip pat Korėjos karo ir Vietnamo karo metu. 1959–1961 metais šiais orlaiviais per Atlantą į Angliją buvo pervežtos balistinės raketos „Thor“. Jie taip pat buvo naudojami aptarnauti Antarktidoje vykusią operaciją „Deep Freeze“. Iki Lockheed C-5A Galaxy eksploatacijos pradžios, C-124 ir C-133 Cargomaster buvo vieninteliai JAV orlaiviai, galintys pervežti labai didelius krovinius.

Pirmuoju orlaivio operatoriumi buvo Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų strateginė oro vadovybė (angl. Strategic Air Command- SAC). 1950–1962 m. ji eksploatavo 50 šio modelio lėktuvų. Orlaiviai buvo paskirstyti į keturias eskadriles (1-oji, 2-oji, 3-oji ir 4-oji Strateginės paramos eskadrilės). Orlaivių paskirtis buvo branduolinės ginkluotės pervežimas tarp karinių oro pajęgų oro bazių bei SAC pajėgų ir įrangos pervežimas oru pratybų metu bei į dislokacijos užsienyje vietas.

Orlaivį eksploatavo ir JAV Karinė oro transporto tarnyba (angl. Military Air Transport Service – MATS), iki 1966 m. sausio mėn. pervadinta į Karinę oro transporto vadovybę (angl. Military Airlift Command – MAC). Praėjus keleriems metams po MAC sukūrimo, paskutiniai likę C-124 egzemplioriai iki 1970 m. buvo perduoti Karinių oro pajėgų rezervui (angl. Air Force Reserve Command – AFRES) ir Nnacionalinei aviacijos gvardijai (angl. Air National Guard – ANG). Pirmasis ANG padalinys, gavęs C-124C, Džordžijos oro nacionalinės gvardijos 165-oji taktinė oro transporto grupė (dabar žinoma kaip 165-asis oro transporto sparnas). Šis dalinys tapo ir paskutiniu daliniu, baigusiu šio modelio orlaivių eksploataciją (KOP Nr. 52-1066 ir 53-0044, 1974 m. rugsėjo mėn.

Variantai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
YC-124
prototipas, C-74 pagrindu su nauju fiuzeliažu, varomas keturiais 3500 AG galios varikliais „R-4360-39“, vėliau remotorizuotas ir pervadintas YC-124A.
YC-124A
YC-124 prototipas su keturiais 3800 AG galios varikliais "R-4360-35A ".
C-124A
Eksperimentinis YC-124B-DL Pratt & Whitney YT-34-P-6 turbosraigtiniais varikliais.
serijinė versija „Douglas Model 1129A“, varomas keturiais 3500 AG galios varikliais "R-4360-20WA "; pagaminti 204 vnt., dauguma vėliau modernizuoti, nosyje įrengti radarai ir degimo šildytuvais sparnų galiukų gaubtuose.
YC-124B
eksperimentinis modelis „Douglas Model 1182E“ su keturiais turbosraigtiniais varikliais „Pratt & Whitney YT34-P-6“; iš pradžių siūlytas kaip oro tankeris, šis orlaivis buvo naudojamas tik turbosraigtinių orlaivių bandymams. Pradinis indeksas C-127.[4]
C-124C
gamyklinis indeksas „Douglas Model 1317“, C-124A, su keturiais 3800 AG galios varikliais „R-4360-63A“, nosies radaru, sparnų galiukų degimo šildytuvais ir padidinta degalų bakų talpa; pagamisti 243 vnt.

Operatoriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
JAV KOP Douglas C-124 Globemaster II
Karinė oro transporto tarnyba / Karinė oro transporto vadovybė
  • 1501-asis oro transporto sparnas / 60-asis karinis oro transporto sparnas [5]
  • 1502-asis oro transporto sparnas / 61-asis karinis oro transporto sparnas [6]
  • 1503-asis oro transporto sparnas / 65-oji karinė oro transporto grupė [7]
  • 1607-asis oro transporto sparnas / 436-asis karinis oro transporto sparnas [8]
  • 1608-asis oro transporto sparnas / 437-asis karinis oro transporto sparnas [9]

Nelaimingi atsitikimai ir incidentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Douglas C-124 Globemaster II, Gieberstadt, 1961 m.
    1951 m. kovo 23 d. C-124A Nr. 49-0244 avariniu būdu į vandenį 50°45′0″ š. pl. 24°03′0″ v. ilg. / 50.75000°š. pl. 24.05000°r. ilg. / 50.75000; 24.05000, apie 1100 km į pietvakarius nuo Airijos. Įgula spėjo susėsti į gelbėjimo plaustus juos pastebėjo JAV KOP B-29 pilotas, tačiau po 19 val. atvykusi pagalba nei žmonių nei orlaivio neberado. Egzistuoja versija, jos pilotus galėjo pagrobti SSRS povandeninis laivas, tačiau jų likimas nežinomas.
  • 1952 m. lapkričio 22 d. C-124A Nr. 51-0107 sudužo kalnuose už 60 km į rytus nuo Ankoridžo (Aliaska). Žuvo 11 įgulos narių ir 41 keleivis. Nuolaužos buvo rastos tik 2012 m. birželio 10 d.[10][11]
  • 1952 m. gruodžio 20 d. C-124 Nr. 50-0100 sudužo prie Mozės ežero (Moses Lake) (Larson KOP bazė, Vašingtono valstija). Žuvo visi 87 lėktuvu skridę kariškiai.
  • 1953 m. birželio 18 d. C-124 Nr. 51-137 sudužo tik pakilęs iš Tačikavos KOP bazės (Japonija). Žovo 7 įgulos nariai ir 122 keleiviai. Tuo metu tai buvo didžiausia aviaciojs katastrofa istorijoje.
  • 1956 m. balandžio 6 d. C-124 Nr. 52-1078 sudužo kildamas iš Teviso KOP bazės. Žuvo 3 iš 7 įgulos narių.
  • Douglas C-124b Globemaster II
    1957 m. balandžio 2 d. C-124A Nr. 51-5176 sudužo artėdamas prie Keimbridž Bėjaus (Kanada). Žuvusių nebuvo, lėktuvas buvo nurašytas.
  • 1957 m. rugpjūčio 31 d.: C-124C Nr. 52-1021 sudužo instrumentinėse oro sąlygose artėdamas prie Biggs KOP bazės (El Pasas, Teksasas). Žuvo 5 įgulos nariai, 10 buvo sužeista.
  • 1957 m. rugsėjo 4 d., C-124A nr. 51-5173 sudužo leisdamasis Bingamtono (Niujorkas) oro uoste. Įgula išgyveno.
  • 1958 m. kovo 27 d. C-124C Nr. 52-0981 ore susidūrė su per aukštai skridusiu JAV KOP Fairchild C-119C Flying Boxcar (Nr. 49-0195) virš Bridžporto (Teksasas). Žuvo visi pilotai.[12]
  • 1958 m. spalio 16 d. C-124C Nr. 52-1017 dėl navigacinės klaidos sudužo atsitrenkęs į 980 m kalvą prie Heileto įlankoa kyšulio (Antarktida). Žuvo 7 iš 13 lėktuvu skridusių asmenų.[13]
  • Indonezijos kariai C-124 Globemaster II krovinių skyriuje
    1960 m. balandžio 18 d. C-124C Nr. 52-1062 pakilęs rūke atsitrenkė į 140 m aukščio kalvą prie Stefanvilio-Harmono KOP bazės (Niufaundlando ir Labradoro provincija, Kanada). Visi 9 orlaivyje buvę asmenys žuvo.
  • 1961 m. gegužės 24 d. C-124 Nr. 51-0174 sudužo pakilęs iš McChord KOP bazės. Žuvo 18 iš 22 lėktuvu skridusių asmenų. Vienas išgyvenusių – antras daugiausiai apdovanojimų Antrajame pasauliniame kare gavęs seržantas Llewellyn Morris Chilson.[14][15]
  • 1964 m. vasario 2 d. C-124C Nr. 52–0968 dingo skrisdamas iį Veiko salos į Hikamo KOP bazę (Honolulu, Havajai).
  • 1965 m. sausio 22 d.: C-124 Nr. 52-1058 sudužo leisdamasis Atėnų oro uoste. Žuvo visi 10 lėktuvu skridusių asmenų.[16]
  • 1966 m. vasario 12 d. C-124 Nr. 52-0980 sudužo atsitrenkęs į 3482 m. aukščio Mulaseno viršukalnę Siera Nevados kalnuose (Ispanija).[17] Žuvo visi 8 orlaivyje buvę asmenys.[18]
  • 1968 m. liepos 28 d. C-124A Nr. 51-5178 sudužo leisdamasis Resifės oro uoste. Žuvo visi 10 orlaivyje buvusių asmenų.
  • 1970 m. rugpjūčio 26 d. C-124 Nr. 52-1049 sudužo leisdamasis į Cold Bay oro uostą (Aleutų salos). Žuvo visi 7 orlaivyje buvę asmenys.[19]
  • 1972 m. gegužės 3 d. C-124 Nr. 52-1055 sudužo leisdamasis į Johan Adolf Pengel oro uostą (Paramaribas, Surinamas). Žuvo visi 11 orlaivyje buvusių asmenų.[20]

Išlikę orlaiviai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietų Korėja
  • 52-0943 – C-124C statinėje ekspozicijoje KAI aviacijos muziejuje (Sačionas, Jongnamas).[21]
Jungtinės Valstijos
  • 49-0258 – C-124A statinėje ekspozicijoje Oro mobilumo vadovybės muziejuje Doverio oro pajėgų bazėje netoli Doverio (Delaveras). 2005 m. liepos mėn. muziejaus savanoriai vėl sumontavo orlaivio sparnus ir duris. Nuo 1969 m. eksponuotas Strateginio oro vadovavimo muziejuje Ofato karinių oro pajėgų bazėje, (Nebraska).[22]
  • 51-0089 – C-124C statinėje ekspozicijoje Aviacijos muziejuje Robinso karinių oro pajėgų bazėje Warner Robinso mieste (Džordžija).[23]
  • 52-0994 – C-124C statinėje ekspozicijoje McChord aviacijos muziejuje McChord Field Leikvude (Vašingtono valstija). Šis orlaivis anksčiau buvo registruotas civilinių orlaivių registre Nr. N86599 ir daugelį metų buvo naudojamas Detroito aeronautikos institute.[24] 1986 m. spalio 9 d. lėktuvas be sustojimų buvo nuskraidintas iš Selfridge nacionalinės aviacijos gvardijos bazės netoli Detroito, į McChord Field. Tai paskutinis užfiksuotas C-124 skrydis.[25]
    C-124C 52-1000 paskutinį kartą leidžiasi Traviso oro pajėgų bazėje, 1984 m. birželio 10 d.
  • 52-1000 – C-124C statinėje ekspozicijoje Traviso oro pajėgų bazės paveldo centre Traviso oro pajėgų bazėje (Ferfildas, Kalifornija). Muziejui orlaivis perduotas 1982 m. rugpjūčio mėn. Lėktuvas daug metų buvo laikomas lauke Aberdyno poligone (Aberdynas, Merilandas), kur jis buvo naudojamas kaip sandėliukas. Lėktuvą nugabenti žeme į Kaliforniją būtų buvę pernelyg brangu, todėl buvo priimtas sprendimas nuskraidinti orlaivį į muziejų. Savanoriai kartu su Džordžijos oro nacionalinės gvardijos 116-ojo taktinio naikintuvų sparno kariais iš Dobinso oro pajėgų bazės atkūrė C-124 tinkamumą skraidyti. Orlaivis buvo pervežtas iš Aberdyno į Dobinso KOP bazę (Džordžija) kur 116 TFW nariai baigė orlaivio restauravimą. Tada orlaivis buvo nuskraidintas į Norton KOP bazę San Bernardine (Kalifornija). Po virš Aukso vartų tilto surebgtos fotosesijos šis orlaivis 1984 m. birželio 10 d. lygiai 14.00 nusileido Jimmy Doolittle aviacijos ir kosmoso muziejaus aerodrome. Tai buvo pirmasis užfiksuotas C-124 skrydis per beveik dešimtmetį.[26]
    C-124 Pimoje
  • 52-1004 – C-124C statinėje ekspozicijoje Pimos oro ir kosmoso muziejuje Tusone (Arizona).[27]
  • 52-1066 – C-124C statinėje ekspozicijoje Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų nacionaliniame muziejuje Wright-Patterson oro pajėgų bazėje Deitone (Ohajas). Tai buvo vienas iš dviejų paskutinių oro nacionalinės gvardijos C-124 lėktuvų, nurašytų 1974 m. Orlaivis eksponuojamas su serijos numeriu 51-0135.[28]
  • 52-1072 – C-124Cstatinėje ekspozicijoje Čarlstono karinių oro pajėgų bazėje Čarlstone (Pietų Karolina).[29]
  • 53-0050 – C-124C statinėje ekspozicijoje Hilo aeronautikos muziejuje Hilo karinių oro pajėgų bazėje, Paradaizo mieste (Juta). 1992 m. orlaivis buvo išgelbėtas iš Aberdyno bandymų poligono Merilande, kur buvo planuojama jį panaudoti balistiniams bandymams.[30]

Techniniai duomenys (C-124C Globemaster II)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Bendrosios charakteristikos

  • Douglas C-124 Globemaster II s/n 10098
    Įgula: 6 – 7: orlaivio vadas, pilotas, šturmanas, borto inžinierius, radijo operatorius, 2 krovinių operatoriai
  • Keliamoji galia: 200 karių / 123 pacientų, įskaitant 45 gulinčius pacientus ir 15 asmenų medicinos persolano. Viso 74 000 svarų (34 000 kg)
  • Ilgis: 130 pėdų 5 coliai (39,75 m)
  • Sparno mojis: 174 pėdų 1,5 colio (53,073 m)
  • Aukštis: 48 pėdos 3,5 colio (14,719 m)
  • Sparno plotas: 2 506 kv. pėdos (232,8 m²)
  • Svoris:
  • Kuro bakų talpa: 11 128 JAV galonų (42 120 l); 2 po 30 JAV galonų (110 l) vandens / alkoholio bakai
  • Jėgainė: keturi oru aušinami 28 cilindrų stūmokliniai varikliai Pratt & Whitney R-4360-63A Wasp Major, išvystantys po 3 800 AG (2 800 kW) su vandens/alkoholio įpurškimu
  • Propeleriai: trimenčiai, 16 pėdų 6 colių (5,03 m.) skersmens plinai fliugeriuojami pastovaus greičio propeleriai Curtiss Model C634S-C402

Skrydžio duomenys

  • Greitis:
    • maksimalus: 304 mylios per valandą (489 km/h, 264 mazgai) 20 800 pėdų (6 300 m) aukštyje
    • kreserinis : 230 mylių per valandą (370 km/h, 200 mazgų)
  • Skrydžio nuotolis: 4 030 mylios (6 490 km, 3 500 jūrmylių) su 4 030 svarų (1 830 kg) kroviniu
  • Pervarymo nuotolis: 6 820 mylių (10 980 km, 5 930 jūrmylių)
  • Skrydžio lubos: 21 800 pėdų (6 600 m)
  • Kilimo gretis: 760 pėdų/min (3,9 m/s)
  • Sparno apkrova: 73,8 svaro/kv. pėdą (360 kg/m²)
  • Specifinė galia: 0,041 AG/svarui (0,067 kW/kg)
  • Cockpit of C-124 on display at the McChord Air Museum, McChord AFB, WA.
    C-124 pilotų kabina, McChord oro muziejus,McChord AFB, WA.
  • Flight engineer's station of a C-124.
    C-124 borto inžinieriaus darbo vieta
  • C-124A cargo deck.
    C-124A krovinių skyrius

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „C-124C.“ McCord Air Museum. Retrieved 28 June 2011.
  2. ↑ Francillon 1979, p. 470.
  3. ↑ Connors 2010, p. 294.
  4. ↑ Cox, George, and Kaston, Craig, 2019. American Secret Projects 2: Airlifters 1941–1961. Manchester: Crecy Publishing.
  5. ↑ Berlin 2000, pp. 14–22.
  6. ↑ Berlin 2000, pp. 23–30.
  7. ↑ Berlin 2000, pp. 30–32.
  8. ↑ Berlin 2000, pp. 32–38.
  9. ↑ Berlin 2000, pp. 38–40.
  10. ↑ Ranter, Harro. „ASN Aircraft accident Douglas C-124A-DL Globemaster II 51-0107 Anchorage, AK“. aviation-safety.net. Nuoroda tikrinta 9 July 2017.
  11. ↑ „New technology aids recovery of Alaska plane wreck“. phys.org. Nuoroda tikrinta 9 July 2017.
  12. ↑ Gero, David B. „Military Aviation Disasters: Significant Losses Since 1908“. Sparkford, Yoevil, Somerset, UK: Haynes Publishing, 2010, ISBN 978-1-84425-645-7, p. 78.
  13. ↑ Ranter, Harro. „ASN Aircraft accident Douglas C-124C Globemaster II 52-1017 Cape Hallett Bay“. Flight Safety Foundation. Nuoroda tikrinta 26 August 2013.
  14. ↑ „Crash of a Douglas C-124A-DL Globemaster II at McChord AFB: 18 killed | Bureau of Aircraft Accidents Archives“.
  15. ↑ „Crash of a Douglas C-124A-DL Globemaster II at McChord AFB: 18 killed“. Bureau of Aircraft Accidents Archives. Nuoroda tikrinta 16 January 2018.
  16. ↑ „Crash of a Douglas C-124 Globemaster II in Greece: 10 killed“. Bureau of Aircraft Accidents Archives. Suarchyvuotas originalas 2018-01-16. Nuoroda tikrinta 16 January 2018.
  17. ↑ „Crash of a Douglas C-124 Globemaster II in Spain: 8 killed“. Bureau of Aircraft Accidents Archives. Suarchyvuotas originalas 2018-01-16. Nuoroda tikrinta 16 January 2018.
  18. ↑ „ASN Aircraft accident Douglas C-124C Globemaster II 52-0980 Grenada“. Aviation Safety Network, Flight Safety Foundation.
  19. ↑ „Crash of a Douglas C-124 Globemaster II in Cold Bay: 7 killed“. Bureau of Aircraft Accidents Archives. Suarchyvuotas originalas 2018-01-16. Nuoroda tikrinta 16 January 2018.
  20. ↑ „Crash of a Douglas C-124 Globemaster II in Paramaribo: 11 killed“. Bureau of Aircraft Accidents Archives. Suarchyvuotas originalas 2018-01-16. Nuoroda tikrinta 16 January 2018.
  21. ↑ Weeks, John A. „C-124C Globemaster II“. John A. Weeks III. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  22. ↑ „C-124A Globemaster II“. Air Mobility Command Museum. AMC Museum Foundation, Inc. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  23. ↑ „C-124C "Globemaster II"“. Museum of Aviation. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  24. ↑ „Aircraft N86599 Data“. Airport-Data.com. Airport-Data.com. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  25. ↑ „DOUGLAS C-124C GLOBEMASTER II“. McChord Air Museum. The McChord Air Museum Foundation. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  26. ↑ Veronico, Nick. „Outdoor Exhibits – C-124C "Globemaster II"“. Travis Air Force Base Heritage Center. Travis Heritage Center. Suarchyvuotas originalas 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  27. ↑ „GLOBEMASTER II“. Pima Air & Space Museum. Pimaair.org. Suarchyvuotas originalas 2019-04-29. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  28. ↑ „Douglas C-124 Globemaster II“. National Museum of the US Air Force. 21 July 2015. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  29. ↑ „Airframe Dossier – DouglasDC-7 Seven Seas / C-74 Globemaster I / C-124 Globemaster II, s/n 52-1072 USAF“. Aerial Visuals. AerialVisuals.ca. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.
  30. ↑ „C-124C "Globemaster II"“. Hill Air Force Base. 23 September 2010. Suarchyvuotas originalas 2018-07-11. Nuoroda tikrinta 14 November 2016.