Dulebai, dulibai (rus. дуле́бы) – rytų slavų genčių sąjunga, VI a. – X a. pradžioje gyvenusi Vakarų Volynės teritorijoje. Priskiriami Pragos-Korčiako archeologinei kultūrai.
Kur susidarė dulebai iki šiol nėra žinoma, nes dulebų buvimo pėdsakai išsibarstę Centrinėje ir Rytų Europoje. Spėjama, kad dulebai galbūt susiformavo Romos imperijos laikais germanų ar bulgarų genčių kaimynystėje, o vėliau apsigyveno keliuose regionuose. Kai kurie viduramžių šaltiniai nurodo dulebus buvus ne tik Vakarų Volynėje, bet ir šiandieninėje Čekijoje, ties Dunojaus vidurupiu, tarp Balatono ežero ir Mursos upės ir kitur.
VI a. pabaigoje – VII a. pradžioje smarkiai nukentėjo nuo avarų antpuolių. 907 m. dalyvavo kunigaikščio Olego organizuotame žygyje į Cargradą. Pirmajame, ne visai sėkmingame žygyje rusų ir dulebų sąjungininkai buvo arabai. Antrasis žygis, kuriame be rusų ir dulebų dalyvavo ir baltieji chorvatai, baigėsi naudingos taikos sutarties pasirašymu. X a., jau kaip bužanai ir volynėnai, tapo Kijevo Rusios dalimi.[1]
Korčiako kultūros paminklai siejami su dulebų genčių sąjunga, iš kurios, manoma, kilo metraščiuose aprašyti volynėnai, drevlianai, dregovičiai ir galbūt dalis polianų.[2]
|