Dvokiančioji šlakabudė

Cystoderma carcharias
Dvokiančioji šlakabudė (Cystoderma carcharias)
Dvokiančioji šlakabudė (Cystoderma carcharias )
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Šlakabudė
( Cystoderma)
Rūšis: Dvokiančioji šlakabudė
( Cystoderma carcharias)
Index Fungorum

Dvokiančioji šlakabudė (Cystoderma carcharias) – pievagrybinių šeimai priklausantis nevalgomas grybas.

Išvaizda

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė (2–6 cm skersmens) iš pradžių pusiau apvali, vėliau varpeliška ir galiausiai beveik horizontali, su nedideliu gūbreliu per vidurį ir skilinėtais kraštais. Luobelė grūdėta. Kotas 3–6 cm ilgio, cilindriškas, prie pagrindo truputį sustorėjęs, aukščiau rinkio baltas ir miltuotas, žemiau rinkio grūdėtai žvynuotas, du trečdalius jo dengia išnara, kuri po kurio laiko nukrenta. Lakšteliai tankūs, priaugintiniai, dantyti. Trama plona ir balta, turi būdingą puvėsių kvapą ir vos juntamą skonį. Sporos yra 4–5,5 x 3–4 mikronų, elipsės formos, lygios.

Sinonimai: Agaricus carcharias, Agaricus granulosus var. Carcharias, Lepiota carcharias.

Spalvos kaita: kepurėlės atspalvis gali įvairuoti nuo gelsvai rausvos iki šviesiai raudonos. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau gelsvi.

Augavietė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis grybas labai paplitęs Lietuvoje, auga spygliuočių miškuose.

Sezonas: rugsėjis–lapkritis

Panašios rūšys: Cystoderma granulatum , šis grybas taip pat turi grūdėtą kepurėlę, kuri yra plytų arba rūdžių spalvos atspalvio.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (57 psl.) ISBN 9955-573-65-1