Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kurių pagalba subjektas siekia patenkinti savo ekonominius interesus, mezgant, palaikant ir plėtojant ekonominius bei su jais glaudžiai susijusius santykius su užsienio (valstybių) subjektais.
Pagal šalių skaičių – dvišalė, trišalė, keturšalė (daugiašalė) diplomatija.
Pagal veiklos įgyvendinimo formą – tiesioginė ir netiesioginė diplomatija. Pagal veiklos viešum lygį – vieša, slaptoji, ribotai vieša.
Pagal rūšis gali būti išskiriama:
Valstybių ekonominė diplomatija glaudžiai susijusi su Didžiąja politika. Diplomatinės priemonės naudojamos užtikrinant valstybės ekonominius interesus (pvz., užsienio šalių rinkų atvėrimas šalies paslaugoms ir prekėms) ir atvirkščiai – per ekonominius svertus yra veikiama užsienio politika.
Tarptautinė ekonominė diplomatija pasireiškia kaip tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo (veiklos) forma. Tarptautinės finansinės - ekonominės politikos pokyčių tendencijos.
Verslo diplomatija šiuo metu formuojasi kaip atskira diplomatijos rūšis, kadangi auga transnacionalinių korporacijų reikšmė.
Atititinkamai pagal ekonominės diplomatijos sritis gali būti išskiriami diplomatijos subjektai. Pagal savo statusą tai gali būti viešieji ir privatūs subjektai. Viešieji tai:
Privatūs subjektai – tai valstybinių pareigų neinantys asmenys, organizacijos, įmonės, kurie padeda užtikrinant ir įgyvendinant ekonominius interesus. Tai korporacijų vadovai, sporto, meno, kultūros įžymybės ir kt.
Užsienio prekyba, privačioji diplomatija.