| Eleonora Kaminskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. sausio 29 d. Stakliškės, Prienų rajonas |
| Mirė | 1986 m. vasario 9 d. (35 metai) Kaunas |
| Veikla | Irkluotoja |
| Alma mater | Lietuvos kūno kultūros akademija |
Eleonora Kaminskaitė-Ruokienė (1951 m. sausio 29 d. Stakliškėse, Prienų rajonas – 1986 m. vasario 9 d. Kaune) – Lietuvos irkluotoja.
Gimė 1951 m. sausio 29 d. Stakliškėse. Jaunystėje stojo studijuoti į Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI) lengvosios atletikos, tačiau nesėkmingai, susižeidė pirštą, jį teko operuoti. Gerai sudėtą, tvirtą merginą iš Stakliškių nužiūrėjo tuometis LKKI Irklavimo katedros vedėjas Leonas Aleksandravičius, jis ir pasiūlė jai studijuoti irklavimą. Pirmąja trenere tapo Janina Aleksandravičienė.
1975 m. pasaulio irklavimo čempionate Notingeme irkluodama porinę keturvietę valtį laimėjo bronzos medalį. Svariausias E. Kaminskaitės laimėjimas – 1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalis, irkluojant porinę dvivietę su Genovaite Ramoškiene. Medalis abiem suteikė daug džiaugsmo, bet buvo ir nusivylimo. Kaunietė galvojo apie dar aukštesnę vietą. Irkluotojos nesunkiai laimėjo parengiamąsias varžybas ir iš karto pateko į finalą, tačiau jo reikėjo laukti net penkias dienas. Sportininkės, belaukdamos starto, „perdegė“. 1978 m. pasaulio čempionate Naujoje Zelandijoje irkluodama porinę dvivietę valtį laimėjo sidabrą,
Pagerbdami šviesų garsios irkluotojos E. Kaminskaitės-Ruokienės atminimą, Kauno kūno kultūros ir sporto skyrius bei Irklavimo mokykla rengia jos atminimo varžybas, kuriose dalyvauja jaunimas, suaugusieji ir veteranai. Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojos nuotrauka pakabinama Irklavimo mokyklos stende.
Visi, pažinoję Eleonorą, prisimena ją kaip labai darbščią, nuoširdžią, kuklią ir pareigingą didelio meistriškumo irkluotoją. Sportininkai per jos atminimo varžybas padeda gėlių ant jos kapo, uždega žvakę.[1]