Engurė latv. Engure | |
---|---|
Baltijos jūros pakrantė Engurėje | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Žiemgala |
Savivaldybė | Tukumo savivaldybė |
Valsčius | Engurės valsčius |
Gyventojų | 1 456 |
Engurė (latv. Engure) – gyvenvietė vakarų Latvijoje, Rygos įlankos pakrantėje, prie Tukumo–Kolkos kelio, Engurės valsčiaus ir parapijos centras. Yra medinė liuteronų bažnyčia (1802–1804 m.; rekonstruota 1895 m., 1922 m. pastatytas bokštas),[2] švyturys (1957 m.);[3] veikia vidurinė mokykla,[4] muzikos ir dailės mokykla,[5] biblioteka,[6] kultūros rūmai,[7] bendruomenės namai, turizmo informacijos punktas,[8] lentpjūvė, žvejybos ir jachtų uostas, žuvų apdirbimo įmonė, katamaranų dirbtuvės, jachtų klubas, keletas žvejybos įmonių.[9][10]
Pirmąkart minima 1245 m., kitais duomenimis – 1567 m. XVI a. jau buvo didoka gyvenvietė, XVII a. kūrėsi manufaktūros, vystėsi uostas. 1641 m. minima medinė bažnyčia ir parapija. 1679–1759 m. Engurėje veikė geležies liejykla, vandens malūnas, lentpjūvė, vinių ir inkarų kalvė, ketaus liejykla, kurioje liejo patrankas ir varpus, statinių dirbtuvė, salietros virykla, vėlykla, gintaro dirbtuvė. Nuo 1866 m. buvo statomi burlaiviai, 1875–1915 m. veikė jūreivystės mokykla. Sovietmečiu buvo žvejų kolūkio centras. 1989 m. Engurėje buvo 1618, 2000 m. – 1667 gyventojai.[2]