Etnografinis kaimas

Etnografinis Musteikos kaimas

Etnografinis kaimas – kaimas, paskelbtas kultūros vertybe ir saugomas kaip liaudies architektūros paveldas.[1] Terminas „etnografinis kaimas“ yra labai artimas terminui „muziejus po atviru dangumi“. Etnografiniai kaimai iš kitų kaimų išsiskiria savitu kultūros vertybių kompleksu: sakraline, mažąja ar etnine architektūra, namų vidaus įranga, statinių puošyba, tautodaile, amatininkyste ir t. t.[2]

Kaimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimai[3]
Vaišnoriškė (Utena) Beržoras (Plungė) Čižiūnai (Varėna)
Daugirdai (Alytus) Degsnės Dubininkas
Varniškės II Mikalajūnai (Širvintos) Klepočiai (Trakai)
Rimašiai Modžiūnai Mėčionys
Kretuonys Meliaušiškis Obelynė (Molėtai)
Gilužiai (Molėtai) Senoji Katinautiškė Karklinė
Kasčiukai (Švenčionys) Kašėtos (Marcinkonys) Didžiasalis (Ignalina)
Vaišnoriškė (Utena) Salos (Ignalina) Šiaudiniškis
Latežeris (Druskininkai) Lynežeris Musteika
Žižmai Pakalniai (Kavarskas) Strazdai (Utena)
Poškonys Rudnia (Marcinkonys) Skirvytėlė (Rusnės miestelio dalis)
Tiltai Vidutinė Kudabiškė
Šuminai Pravydžiai Švendubrė
Stasiūnai (Utena) Vaikšteniai Mėžionys
Kukutėliai Višakio Rūda Zervynos
Žiogeliai (Druskininkai)

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Kaimas(parengė Antanas Trakymas,Stasys Vaitekūnas,Nemira Gutautienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-08-03).
  2. ↑ LR Seimas. DĖL ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠSAUGOJIMO 2011–2013 METŲ TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO
  3. ↑ Etnografiniai kaimai