Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fridrikas Jogailaitis (lenk. Fryderyk Jagiellończyk, 1468 m. balandžio 27 d. Krokuvoje – 1503 m. kovo 14 d. Krokuvoje) – Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalaitis. Romos katalikų bažnyčios dvasininkas, Lenkijos ir Lietuvos primas.
Gimė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės šeimoje. Augo tarp kitų dešimties brolių ir seserų, vėliau tapusiais žinomomis asmenybėmis: Kazimieras – katalikų šventasis; Aleksandras, Jonas Albrechtas ir Zigmantas – Lietuvos ir Lenkijos valdovai; Vladislovas – Čekijos ir Vengrijos karalius; Jadvyga – Bavarijos kunigaikštienė; Sofija – Brandenburgo–Kulmbacho ir Brandenburgo–Ansbacho markgrafienė; Ona – Pomeranijos ir Kašubijos hercogienė; Barbora– Saksonijos kunigaikštienė; Elžbieta – Legnicos ir Bžego kunigaikštienė.
Fridriką pakrikštijo Olomouco vyskupas Protasius, vardas buvo suteiktas Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho III garbei. 1488 m. Krokuvos kapitula išrinko jį vyskupu. Veikė prieš savo brolį Joną Albrechtą, kartu padėdamas kitam broliui Aleksandrui tapti Lietuvos–Lenkijos valdovu. Tai sustiprino Lietuvos ir Lenkijos unijinius ryšius. Nesėkmingai kandidatavo Varmijos vyskupo rinkimuose. 1493 m. išrinktas Gniezno arkivyskupu, tuo pačiu tapdamas Lenkijos ir Lietuvos primu. Vėliau paskirtas kardinolu, popiežius Aleksandras VI suteikė jam ir garbingą Sanctae Luciae in septem soliis titulą.