| Friedrich Lorentz | |
|---|---|
| Gimė | 1870 m. gruodžio 18 d. Giustrovas, Meklenburgas |
| Mirė | 1937 m. kovo 29 d. (66 metai) Sopotas, Dancigas |
| Veikla | kalbininkas, etnografas, istorikas |
| Alma mater | Leipcigo universitetas |
Frydrichas Lorencas (vok. Friedrich Wilhelm Oloff Johannes Lorentz, lenk. Friedrich Lorentz, Fryderyk Lorentz, 1870 m. gruodžio 18 d. Giustrovas, Meklenburgas – 1937 m. kovo 29 d. Sopotas, Dancigas) – vokiečių kalbininkas, etnografas ir istorikas,[1][2][3] Vakarų slavų instituto Poznanėje narys (Instytut Zachodnio-Słowiański), Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas. Žinomas dėl darbų apie kašubų kalbą, kultūrą ir istoriją, taip pat ir apie jų liuteronišką subgrupę Vakarų Pamaryje – slovincus.
Gimė Giustrove, Meklenburge. 1890 m. Vismare baigė gimnaziją. Kalbotyrą ir slavistiką studijavo Heidelberge bei Leipcige. 1894 m. gavo daktaro laipsnį. 1896 m., gavęs kunigaikščio ir grafo stipendijas, apsigyveno Gdanske ir savo tyrimus paskyrė kašubų kalbai. Ištyręs slovincus gyveno Veiherove, Kartūzuose ir Sopote. 1907 m. Kartūzuose įsteigė Kašubų folkloro draugiją, kurios vadovaujamasis organas buvo Kašubų folkloro draugijos žinios. 1920 m. F. Lorencas bendradarbiavo su kašubų laikraščiu „Gryf“. Tais pačiais metais jis tapo Vakarų slavų instituto nariu, o po penkerių metų – Leningrado mokslų akademijos nariu. F. Lorencas yra veikalo „Kašubai – liaudies kultūra ir kalba“ bendraautoris, šis darbas buvo išverstas ir išleistas anglų kalba kaip „The Cassubian Civilization“ (1935).
Palaidotas Sopoto kapinėse.[4]