Galetė

Karališkoji galetė
Vaisinė galetė

Galetė (pranc. galette) – įvairių prancūziškų apskritų arba stačiakampių kepinių pavadinimas. Dabar galete dažnai vadinamas pyragas, gaminamas iš sluoksniuotos tešlos.[1]

Žymiausia galetės atmaina yra Trijų Karalių pyragas (galette des Rois), kepamas Apsireiškimo dienos proga (sausio 6 d.). Jis ypatingas tuo, kad kepėjas į jį įdeda staigmeną (pupelę, Jėzaus figūrėlę, monetą ar kt.).[1] Laimingasis, kuriam pjaustant pyragą tenka dalis su staigmena, vadinamas „karaliumi“. Šis paprotys atsiradęs iš senosios saturnalijų šventės.[2]

Kitos žymesnės galetės atmainos:

  • bulvių galetė (galette de pommes de terre), kepama panašiai, kaip bulviniai blynai arba kugelis.
  • Bretanėje populiari galetė su dešrele (galette-saucisse) – grikių miltų lietinis blynas, į kurį susukama dešrelė.
  • Bretanės galetėmis (galette bretonne) vadinami nedideli sausainiai su būdingu raštu.
  • Vaisinė galetė – tai atviras pyragas su kokių nors vaisių (obuolių, slyvų, vyšnių) įdaru.
  • Švininė galetė (galette de plomb) – tai nedideli saldūs, 2–3 cm storio kepiniai iš kvietinių miltų, sviesto, kiaušinių ir cukraus.

Teigiama, kad galetė atsiradusi iš įvairių neolitinių miltinių kepinių, keptų ant įkaitintų akmenų.[3] Galetėmis vėliau vadinti beskoniai kepiniai iš bemielės tešlos, XIX–XX a. kepti įvairioms jūrinėms ir sausumos ekspedicijoms. Jas paskui pakeitė krekeriai, sausainiai, traškios tešlos duonelės.[4]

  • Galetė su dešrele
    Galetė su dešrele
  • Bretanės galetės
    Bretanės galetės
  • Komto galetė
    Komto galetė
  • Svogūnų ir garstyčių galetė
    Svogūnų ir garstyčių galetė

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Prosper Montagné. The New Larousse Gastronomique. New York, Crown Publishers, Inc., 1977 // p. 403–404.
  2. ↑ galette des Rois // Франция. Лингвострановедческий словарь / Под редакцией доктора филологических наук, профессора Л. Г. Ведениной. – Москва: Интердиалект+/АМТ, 1998. – p. 460–461.
  3. ↑ Galette // Larousse Gastronomique / Avec le concours du Comité gastronomique présidé par Joël Robuchon. – Paris: Larousse-Bordas, 1997. – p. 507–508.
  4. ↑ Галета, Похлёбкин В.В., Кулинарный словарь. – М.: Издательство «Э», 2015.
Vikiteka: Galetė – vaizdinė ir garsinė medžiaga