Giedraičiai

Kitos reikšmės – Giedraičiai (reikšmės).

Giedraičiai
Giedraičių bažnyčia ir varpinė
Giedraičiai
55°04′23″š. pl. 25°15′40″r. ilg. / 55.073°š. pl. 25.261°r. ilg. / 55.073; 25.261 (Giedraičiai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Giedraičių seniūnija
Gyventojų (2021)	553
Vikiteka	Giedraičiai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Giedraĩčiai Kilmininkas: Giedraĩčių Naudininkas: Giedraĩčiams Galininkas: Giedraičiùs Įnagininkas: Giedraĩčiais Vietininkas: Giedraĩčiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Giedrojcie, rus. Гедройце[2]

Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų, Kiemento ežero vakariniame krante. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos. Yra biblioteka, ambulatorija, dvi maisto prekių parduotuvės.

Giedraičiai įsikūrę plentų  172  Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai ,  4302  Paširvintys–Juodiškiai–Giedraičiai  ir  2804  Giedraičiai–Bekupė–Želva  sankryžoje.

Paminklinė lenta „Giedraičiams – 650“

Vilniaus gatvė Giedraičiuose

Giedraičių bažnyčia

Etimologija

Miestelio pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Giedraitis.^[3] Tai liudija ryšį su garsiąja kunigaikščių Giedraičių gimine, valdžiusia šias vietas nuo XIV a. (dvarininkinis vietovardis).

Istorija

Giedraičiai pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai vok. Gedereiten pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 m. ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1410 m. pastatyta bažnyčia, perstatyta 1443 m. ir po 1676 m. 1514 m. minimas miestelis. XVIII a. pabaigoje beveik visas miestelis priklausė bažnyčios jurisdikai.

1777–1782 m. veikė parapinė, 1874 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1922 m. progimnazija, nuo 1944 m. vidurinė mokykla, nuo 1990 m. Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla, nuo 2015 m. balandžio 15 d. vidurinė mokykla tapo Gimnazija (Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija).

1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai, įvyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1861–1950 m. Giedraičių valsčiaus centras. 1863 m. birželio mėn. prie Giedraičių sukilėlius (vadas A. Minskis) apsupo Rusijos kariuomenės daliniai, per kautynes žuvo 15 sukilėlių, 45 (ir vadas) pateko į nelaisvę. 1892 m. atidaryta vaistinė, iki 1897 m. – pašto skyrius. XIX a. Giedraičiai – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[4]

1911–1914 m. vietos lenkai priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis,^[5] po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.

Sovietmečiu buvo specializuoto pieno ir mėsos gamybos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Molėtų sviesto gamyklos cechas.

2008 m. patvirtintas dabartinis Giedraičių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai	Giedraičių valsčiaus centras	Giedraičių kunigaikštystės centras
1861–1921 m.		Vilniaus apskritis
1921–1948 m.		Ukmergės apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskritis
1950–1955 m.	Giedraičių apylinkės centras	Širvintų rajonas
1955–1956 m.		Nemenčinės rajonas
1956–1995 m.		Molėtų rajonas
1995–	Giedraičių seniūnijos centras	Molėtų rajono savivaldybė

Miestelio vaizdas iš vakarų

Architektūra

Giedraičių plano struktūra radialinė. Centre – išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Svarbiausi statiniai:

• Klasicistinė bebokštė Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1809 m., statybą rėmė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo širdis. Halinėje trinavėje stačiakampio plano bažnyčioje yra:
  • vertingi vargonai, įrengti XIX a. pradžioje,
  • 9 molbertinės tapybos paveikslai:
    • Mykolo Giedraičio portretas 1632 m.,
    • Marija XVIII a.,
    • Šv. Antanas XVIII a. pabaiga,
    • Šv. Baltramiejus XIX a. ir kiti.
• Šventoriuje – kvadratinė dviejų tarpsnių (apatinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) varpinė.
• Kapinėse – dvarininkų Graužinių koplyčia.
• Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius, TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.
• Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis.

Gyventojai

1775 m. Giedraičiuose buvo 4 dūmai.

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[2]	1866 m.	1897 m.^sur.	1905 m.[6]	1923 m.^sur.[7]	1959 m.^sur.[8]	1970 m.^sur.[9]
138	206	548	350	445	495	601
1977 m.[10]	1979 m.^sur.[11]	1985 m.[12]	1989 m.^sur.[13]	2001 m.^sur.[14]	2011 m.^sur.[15]	2021 m.^sur.[16]
720	811	613	721	778	684	553
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838), Žemaičių vyskupas nuo 1801 m.
• Merkelis Giedraitis (1536–1609), Žemaičių vyskupas nuo 1576 m.
• Maria Wojciechowska (1869–1959), dvarininkė, Lenkijos prezidento S. Wojciechowski žmona

XV a. ne vienas studentas iš Giedraičių įsimatrikuliavo Krokuvos universitete: Albertas Mažeikonis 1460 m., Jurgis ir Mykolas Jurgio 1461 m., Gabrielis 1472 m., Stanislovas Pauliaus 1491 m., Mykolas Stanislovo iš Giedraičių vilniškis 1499 m.

Galerija

• 
  2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai atsiėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d.
• 
  Giedraičių mūšyje su Lenkijos kariuomene žuvusių Lietuvos karių kapai. XX a. 4 deš.
• 
  Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams
• 
  Devintojo pėstininkų pulko kariai, žuvę ties Giedraičiais
• 
  Devintojo pėstininkų pulko priesaika
• 
  Devintojo pėstininkų pulko karių kapai
• 
  Senoji mokykla
• 
  Paminklas Giedraičių 650 metinėms
• 
  Paminklas kapinėse
• 
  Varpinė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 621 psl.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Giedrojcie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 546 psl. (lenk.)
5. Antanas Tyla ir kiti. Giedraičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 437 psl.
6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Giedraičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 556 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Giedraičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 86 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Antanas Tyla ir kt. Giedraičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 611
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Giedraičiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 507 psl.
• Giedraičių istorija Archyvuota kopija 2020-12-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Bekupė – 5 km		MOLĖTAI – 25 km Luokesa – 21 km
	Juodiškiai – 6 km Alionys – 13 km ŠIRVINTOS – 23 km		Rudokai – 6 km Dubingiai – 13 km
		GLITIŠKĖS – 12 km PABERŽĖ – 16 km