Gothaer Waggonfabrik

Gothaer Waggonfabrik AG
PramonėGeležinkelis
Aviacija
Perėmėjas (-ai)Schmitz Cargobull Gotha GmbH
Gothaer Fahrzeugtechnik GmbH
Įkurta1880
Įkūrėjas (-ai)Fritz Bothmann
Louis Glück
Uždaryta1997
Centrinė būstinėGota, Tiuringija,
Vokietijos vėliava Vokietija
Darbuotojų900 (1910 m.)
Gothaer Waggonfabrik LD.5, 1915 m.

Gothaer Waggonfabrik (Gotha, GWF) – Vokietijos geležinkelio riedmenų gamintojas, įkurtas 1880 m. Gotos mieste. Pirmasis įmonės pavadinimas – „Fritz Bothmann & Glück Maschinenfabrik & Carussellbau-Anstalt“ – apėmė abejų jos įkūrėjų vardus. 1898 m. įmonė pervadinta „Gothaer Waggonfabrik vormals Fritz Bothmann & Glück AG“, 1910 m., persikėlus į Gotos miestą, – „Gothaer Waggonfabrik AG“ (GWF).

Pradžioje įmonė specializavosi geležinkelio įrangos gamyboje, tačiau abiejų pasaulinių karų laikotarpiu taip pat gamino ir lėktuvus.

Pirmasis Pasaulinis karas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
AEG G.IV avarija 1917 m. gruodžio 23 d

Pirmuosius lėktuvus Gothas pagamino dar prieš I Pasaulinį karą – tai buvo Gotha Taube – 1910 m. pagaminta Etrich Taube licencinė kopija.

Pirmojo pasaulinio karo metais Gotha gamino savo konstrukcijos žvalgybinius, mokymosi ir kitus lėktuvus, taip pat komerciškai labai sėkmingą bombonešių seriją, pagrįstą 1914 m. sukurtu Oskaro Ursinuso projektu, kurį patobulino Hansas Burkhardas.

1917 m. Burkhardo sukurtas stumiančiais propeleriais varomas dvimotoris biplanas bombonešis Gotha G.I tapo pirmuoju sunkesniu už orą orlaiviu, panaudotu strateginio bombardavimo misijai – antpuoliams prieš Anglijos miestus. Kelios dešimtys šių bombonešių buvo sukonstruotos Ursinus projekto pagridu pagamintu Gotha G.I ir vėlesniais Burkhardo suprojektuotais G.II, G.III, G.IV ir G.V. Šis, paskutinis, variantas buvo produktyviausias – vienu metu bombonešių eskadra naudojo net trisdešimt šešias šio tipo mašinas.

Gothaer Waggonfabrik pastatai prie Gotha-Ost geležinkelio stoties

Pirmojo pasaulinio karo metais Gotha gaminti orlaiviai[1]:

Tipas Paskirtis Kiekis Konstruktorius (-iai)
LE.1 Mokymosi lėktuvas 10 I. Etrich, E. Rumpler
LE.2 Žvalgybinis 31 F. Böhnisch; H. Bartl
LE.3 Žvalgybinis 58 Karl Grulich; H. Bartl
LE.4 Žvalgybinis 1 Karl Rösner
LD.4 Žvalgybinis 20 H. Schmieder
LD.5 Kavalerijos lėktuvas 13 Hans Burkhard
LD.7 Žvalgybinis 18 H. Burkhard
G.I Tolimo nuotolio žvalgybinis 18 O. Ursinus; H. Burkhard
G.II Tolimo nuotolio žvalgybinis ir bombonešis 13 H. Burkhard
G.III Bombonešis 25 H. Burkhard
G.IV Bombonešis 52 H. Burkhard
G.V/G.Va Tolimo nuotolio bombonešis 145 H. Burkhard
G.Vb Tolimo nuotolio bombonešis 80 H. Burkhard
WD.1 Žvalgybinis 6 K. Rösner
WD.2 Tolimo nuotolio žvalgybinis 27 K. Rösner
WD.7 Torpednešis ir lavinimosi lėktuvas 8 K. Rösner; A. Klaube
WD.9 Tolimo nuotolio jūrinis naikintuvas 9 K. Rösner; A. Klaube
WD.11 Torpednešis 17 K. Rösner; A. Klaube
WD.13 Žvalgybinis 18 K. Rösner; Hartwig
WD.14 Tolimojo nuotolio žvalgybinis, minininkas, torpednešis 66 K. Rösner; A. Klaube
WD.15 Tolimojo nuotolio žvalgybinis 2 K. Rösner
Legenda: LE – sausumos monoplanas (vok. Landeindecker), LD – sausumos biplanas (Landdoppeldecker), G – strateginis bombonešis (Großflugzeug), WD – hidroplanas biplanas (Wasserdoppeldecker).

Tarpukario metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gothaer Waggonbaufabrik, Fiurto mieste 1926 m.

Versalio sutartimi Vokietijai uždraudus gaminti karinius orlaivius, Gotha tęsė savo veiklą kaip geležinkelio riedmenų gamintoja. Į valdžią atėjus NSDAP, įmonė greitai greitai atnaujio savo veiklą ir aviacijos srityje.

Automobilių gamyba, 1921–1928 m

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dixi 3/15 DA-1

1921 m. Gotha įsigijo įmonę Automobilwerk Eisenach ir pradėjo automobilių gamybą. Vienas modelių, Dixi 3/15 DA-1 tapo vienu automobilių, atvėrusių Vokietijos automobilių rinką mažesnes pajamas turėjusiems pirkėjams. Pasaulinės krizės pradžioje, 1928 m., Gotha susidūrė su likvidumo krize ir Dixi prekės ženklo automobilių verslą pardavė BMW. Atitinkamai Dixi 3/15 DA-1 1928 m. buvo pervadintas į BMW 3/15 DA-2.

1924 m. Gotha prisijungė motociklų ir dviračių automobilių gamintoją Cyklon Maschinenfabrik. Tai suteikė Cyklon prieigą prie perspektyvaus Dixi pardavimo ir platinimo tinklo bei susiprino įmonės ambicijas tapti rimta automobilių gamintoja. 1927–1929 m. įmonė gamino tuo metu pigiausią Vokietijoje parduodamą šešių cilindrų automobilį Cyklon 9/40. Konservatyviai atrodantis automobilis turėjo modernų plieninį kėbulą, kurį gamino Vokietijos plieninių automobilių kėbulų gamybos lyderė Berlyne įsikūrusi įmonė Ambi-Budd.[2] Tai buvo pirmasis visiškai plieninis standartinis automobilio kėbulas, kurį Berlyne pagamino „Ambi-Budd“. Šis kėbulas taip pat buvo naudojamas Adler Standard 6 – galingesniam ir brangesniam šešių cilindrų automobiliui.

„Gothaer Waggonfabrik“ sprendimas parduoti „Dixi“ BMW aporibojo „Cyklon“ prieigą prie pardavimo tinklo, kas netruko pasireikšti likvidumo krize. „Cyklon“ nuvotojo veikti jau 1928 m. pabaigoje, nors oficialiai buvo uždaryta tik 1931 m.[3]

Antrasis Pasaulinis karas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniu „Gotha“ indėlis į naujosios „Luftwaffe“ kūrimąsi buvo mokymosi lėktuvas „Gotha Go 145“, kurio buvo pagaminti 1 182 vienetai. Įmonė taip pat gamino sklandytuvą Gotha Go 242 ir, pagal licenciją – Messerschmitt Bf 110.

Horten Go 229 V3

Vienu garsiausių Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Gotha gaminių buvo taip ir nespėtas priimta į tarnybą Horten Ho 229. Tai buvo egzotiškas brolių Hortenų sukurtas reaktyviniais varikliais varomas „skraidančio sparno“ tipo naikintuvas. Hortonų įmonei neturint pakankamų pajėgumų gaminti šiuos orlaivius, pirmieji ikiserijiniai pavyzdžiai buvo pagaminti Gotha fabrikuose. Iš keleto pagamintų prototipų skrydžiai buvo atlikti su dvejais; iš jų antrasis egzempliorius, su įmontuotais varikliais sudužo trečiojo skrydžio metu. Trečiasis prototipas, pagamintas su modifikacijomis, atsižvelgiant į bandymų metu sukauptą patirtį, karo pabaigos dieną buvo beveik baigtas, o dar keturi buvo įvairiuose gamybos etapuose. Karo pabaigoje trečiasis modelis „Ho 229 V3“ pateko į amerikiečių rankas ir šiuo metu yra laikomas JAV Nacionaliniame oro ir kosmoso muziejuje (NASM) „Udvar-Hazy“ centre, rengiamas restauravimui.

1944 m. vasario 22 d. JAV bombonešių eskadrilė iš Didžiosios Britanijos skrido bombarduoti Gotha gamyklos, tačiau dėl prastų oro sąlygų misija buvo atšaukta jiems nepasiekus Gotos. Grįžtant atgal kaip alternatyvus taikinys buvo subombarduotas Nyderlandų pasienio miestas Neimegenas, žuvo šimtai civilių.

Gotha Go 242

1944 m. vasario 24 d. 239 bombonešiai B-24 iš JAV 2-osios aviacijos divizijos dalyvavo antskrydyje prieš GW gamyklą Gotoje. Pagrindinio bombonešio šturmanas dėl sugedusios deguonies sistemos patyrė anoksiją ir klaidingai pagrindiniu taikiniu palaikė karinės riekšmės neturėjusį Eizenacho miestą. Juo pasekė kiti 43 kiti B-24. Kontratakavus Liuftvafės naikintuvams buvo numušti 34 B-24 ir 29 apgadinti; 3 amerikiečių pilotai žuvo, 6 buvo sužeisti ir 324 buvo pripažinti dingusiais be žinios.

Antrojo pasaulinio karo metais Gotha gaminti orlaiviai[1]:

Tipas Paskirtis Kiekis Konstruktorius (-iai)
Go 145 A/B Daugiafunkcinis mokymosi 1182 A. Kalkert
Go 146 Turistinis 7 A. Kalkert
Go 147 Beuodegis bandymų 1 A. Kalkert
Go 149 Mokymosi 2
Go 150 Turistinis 201 A. Kalkert
DFS 230 Transportinis sklandytuvas 1477 H. Jacobs
Go 242 A/B Transportinis sklandytuvas 1214 A. Kalkert
Go 244 B/C Motorizuotas sklandytuvas 169 A. Kalkert; Hünerjäger
Ka 430 Transportinis sklandytuvas 12 A. Kalkert
Go(Ho) 229 „Skraidančio sparno“ tipo naikintuvas 3 R. und W. Horten
He 45 Žvalgybinis, bombonešis ? Heinkel (licencinė gamyba)
Fw 58 Žvalgybinis ca. 122 Focke-Wulf (licencinė gamyba)
Bf 110 Sunkusis naikintuvas, naktinis naikintuvas ca. 2516 Messerschmitt (licencinė gamyba)

Pokaris

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1929 m. pagamintas Gotha tramvajus, Berlyne naudotas iki 2006 m. sausio.

Po karo Gota vėl grįžo prie pirminės veiklos – Rytų Vokietijoje atitekusiose nacionalizuotose gamyklose statė tramvajus ir lengvojo geležinkelio transporto priemones. Tramvajų gamyba baigėsi 1967 m., Rytų Vokietijai pradėjus importuoti ČKD-Tatra tramvajus iš Čekoslovakijos.

Wartburg 535

Nuo 1983 m. Gotha gamino dalis Wartburg 535 / 1.3 automobiliams. 1990 m. nutraukus Wartburg gamybą įmonė gamino sunkvežimių priekabas. 1997 m. bendrovė buvo padalinta ir privatizuota, ją įsigijo Treuhandanstalt.

Šiandien vienas įmonės įpėdinių – Schmitz Cargobull Gotha GmbH (Schmitz Cargobull AG gamykla) per metus pagamina apie 4000 sunkvežimių priekabų. Antrasis Gotha pėdinis yra Gothaer Fahrzeugtechnik GmbH, gaminanti stiebo elementus mobiliesiems kranams ir kitus suvirintus metalinius komponentus.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • (DE) Autorenkollektiv: Aus der Geschichte des Betriebes anlässlich des 75jährigen Bestehens (1898–1973). Hrsg.: VEB Luft- und Kältetechnik Gotha. Selbstverlag, Gotha 1973, S. 88.
  • Flugzeuge der GWF. Gothaer Waggonfabrik AG. In: Flieger-Buchreihe. Reihe A: Werkschroniken. Band 9. Luftfahrt-Verlag Walter Zuerl, 1968, ZDB-ID 595617-1.
  • (DE) Hälbig, Eberhard: Gothaer Waggonfabrik A.-G. Gotha, Germany 1944–1945. Rockstuhl, Bad Langensalza 2017, ISBN 978-3-95966-234-5.
  • (DE) Nowarra, Heinz J. Die deutsche Luftrüstung 1933–1945. Band 2, ISBN 3-7637-5466-0 (Band 2), ISBN 3-7637-5464-4, 1993. (DE) Lommel, Horst: Sonderkonstruktionen und kaum bekannte Lastensegler. DFS 230 „Hochbein, Robbe“, DFS 331 und Ka 430. (=Luftfahrt History Band 11), Lautec, Siegen, S. 28–45.
  • (DE) Oswald, Werner (2001). Deutsche Autos 1920-1945, Band (vol) 2 (vokiečių). Motorbuch Verlag. ISBN 3-613-02170-6.
  • (DE) Siegmund, Marion: Gothaer Waggonfabrik, vorm. Fritz Bothmann & Glück Actien-Gesellschaft. In: Schriftenreihe des URANIA Kultur- und Bildungsvereines Gotha e. V. zur Firmengeschichte der Stadt Gotha. Band 13, 1–3. URANIA Kultur- und Bildungsverein Gotha, 2000, ZDB-ID 2382765-8.
  • (DE) Stasjulevics, Heiko: Gotha, die Fliegerstadt. Rockstuhl, Bad Langensalza 2001, ISBN 3-934748-69-4.
  • (DE) Vogel, Jekaterina: Die Gothaer Waggonfabrik – 100 Jahre eines Unternehmens. In: Gothaer Museumsheft. Gotha 1998, S. 23–37..

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Jekaterina Vogel: Die Gothaer Waggonfabrik – 100 Jahre eines Unternehmens. In: Gothaer Museumsheft. Gotha 1998, S. 23–37
  2. ↑ Oswald, pp 82 & 438
  3. ↑ Oswald, p 438


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.