Grazymai

Grazymai
lenk. Grazymy
Grazymai
Grazymai
53°45′00.1″ š. pl. 20°08′34.5″ r. ilg. / 53.750028°š. pl. 20.142917°r. ilg. / 53.750028; 20.142917 (Grazymai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Alenštaino apskritis
Valsčius Gietšvaldo valsčius

Grazymai (lenk. Grazymy, vok. Grasnitz (pasen.)) – kaimas šiaurinėje Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijos Olštyno apskrities Gietšvaldo valsčiuje.

Išsidėstęs tarp trijų ežerų Bobšyneko, Melniko ir Lengutų, prie tilto per bevardę upę, jungiančią pastaruosius du ežerus. Nuo 1945 m. veikia socialinės globos įstaiga (dabar psichiatrinė ligoninė).

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė pirmąkart dokumentuose paminėta 1352 m., kai Vokiečių ordino didysis magistras Vinrichas Kniprodė suteikė vienuolika lenų žemės keturiems broliams prūsams Klaukei, Peteriui, Jokūbui ir Grazimui. Pastarojo vardu vėliau ir buvo pavadinta gyvenvietė. Maždaug tuo pat metu atsirado ir gretimi kaimai Plichta (lenk. Plichta), Rapatai (lenk. Rapaty) bei kt.

Amžių bėgyje savininkai keitėsi. 1937 m. Grazymų dvaro valdos apėmė 31 490 ha žemės, paskutiniuoju savininku buvo Albrechtas Štainas fon Kamienskis. Išlikę ponų rūmai, pastatyti dar 1794 m. ir po 1924 m. gaisro rekonstruoti į neobarokinio stiliaus pastatą. Tai stačiakampis statinys su dviem rizalitais šonuose ir kolonomis papuoštu įėjimu. Savininkų rezidenciją juosia senas parkas su klasikinio stiliaus XIX a. viduryje statyta oficina. Dabar rūmuose yra įsikūrusi psichiatrinė ligoninė.

Mitologinis akmuo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie kelio į Rapatų kaimą miške dunkso stambus riedulys. Jis lškilęs virš žemės paviršiaus apie 0,6 m, o perimetras siekia 6,0 m. Pasak vietinės legendos, po šiuo akmeniu guli auksiniai raktai į piliakalnyje įgriuvusią prūsų pilaitę.

Piliakalnis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš kaimo pietryčiuose telkšančio Bobšyneko ežero ištekantis bevardis upeliukas puslankiu juosia aukštoką kalvą. Tai – žiedinio tipo prūsų piliakalnis. Jo forma primena kiek ištęstą ovalą (išmatavimai 42 x 39 m), kurį supa 2,5–3,5 m aukščio pylimas. Pietrytinėje dalyje stebimos gynybinio griovio liekanos.

Objektą tyrę archeologai stebisi kultūrinio sluoksnio nebuvimu. Panašu, kad piliakalnis buvo suformuotas, bet pilis ant jo taip ir nebuvo pastatyta. Datuojamas XI–XIII amžiais, įėjo į istorinę Sasnos žemę.

Pastaba: pagal paskutinį administracinį suskirstymą piliakalnio teritorija dabar jau įeina į Plichtos kaimo sudėtį. Literatūroje dažniausiai tebevadinamas Grazimų vardu.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Georgas Rainholdas Štainas fon Kamienski (vok. Georg Reinhold Stein von Kamienski) (1836–1921) – stambus Rytprūsių dvarininkas, Vokietijos Reichstago deputatas
  • Gotfrydas Štainas (vok. Gottfried Stein) (1896–1977) – Vokietijos teisininkas

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]