Gruzdžiai

Gruzdžiai
Gruzdžiai
56°06′04″š. pl. 23°15′18″r. ilg. / 56.101°š. pl. 23.255°r. ilg. / 56.101; 23.255 (Gruzdžiai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Gruzdžių seniūnija
Gyventojų (2021)	1 187
Vikiteka	Gruzdžiai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Gruzdžiaĩ Kilmininkas: Gruzdžių̃ Naudininkas: Gruzdžiáms Galininkas: Gruzdžiùs Įnagininkas: Gruzdžiaĩs Vietininkas: Gruzdžiuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Груздзе[2][3]

Gruzdžiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio  154  Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė , 19 km į šiaurę nuo Šiaulių. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, F. Vaitkaus). Yra paštas (LT-81024), Gruzdžių gimnazija (nuo 1973 m. joje veikia kraštotyros muziejus), Joniškio žemės ūkio mokyklos skyrius. Rugpjūčio 16 d. miestelyje vyksta šv. Roko atlaidai.

Gruzdžių dvaro žirgynas

Gruzdžių gimnazija

Etimologija

1636 m. Užmūšės (Zamūšės) vardu įkurtas miestelis, vėliau atgavęs Gruzdžių pavadinimą. 1636 m. Šilėnų vaitas Kristupas Gruzdys įsteigė evangelikų reformatų bažnyčią. Manoma, kad nuo jo pavardės kilęs ir miestelio pavadinimas (dvarininkinis vietovardis).

Geografija

Gruzdžiai įsikūrę kelių Šiauliai–Naujoji Akmenė, Kužiai–Skaistgirys ir Kuršėnai–Meškuičiai kelių sankryžoje. Į vakarus nuo Gruzdžių – Ventos vidurupio žemuma, į šiaurę – Žiemgalos žemuma, į rytus – Mūšos-Nemunėlio žemuma, altitudė – 103 m. Į šiaurę nuo miestelio teka Kūra. Į rytus ir pietus nuo miestelio plyti Gruzdžių-Gubernijos miškai.

Greta miestelio yra Gruzdžių viensėdis.

Istorija

Gruzdžiai nuo kelio Šiauliai–Naujoji Akmenė

XVI a. viduryje įsteigtas Gruzdžių dvaras, 1623 m. minimas ir prie jo įsikūręs Gruzdžių kaimas. 1638–1640 m. jį sudarė 16 sklypų, buvo 40 karčemų. Literatūroje Gruzdžiai kartais painiojami su bajorų Gruzdžių to paties pavadinimo dvaru (dabar Kiaunoriai), su ten sudeginta bažnyčia. 1649 m. kaimas sudegė, nukentėjo ir per Šiaurės karą 1700–1721 m. kovų su Švedija metu. Apie 1670 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1676 m. miestelyje buvo 40 namų, veikė 35 karčiamos, 1736 m. – 26 šeimos, 10 karčemų. 1699 m. pastatyta katalikų bažnyčia.

Nuo 1742 m. Gruzdžiai – Šiaulių ekonomijos Užmūšės rakto centras. Nuo 1793 m. Gruzdžių dvarą valdė grafas Platonas Zubovas ir jo palikuonys. 1807–1810 m. Gruzdžiuose siautė badas, 1830 m. – choleros epidemija, 1891, 1910, 1915, 1929 ir 1931 m. miestelis vėl degė. XIX a. Gruzdžiai buvo Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.^[4][5]

XIX a. 1-ojoje pusėje Gruzdžių žydai pasistatydino medinę sinagogą, kuri sudegė po II pasaulinio karo). 1889–1895 m. Gruzdžių apylinkėse veikė slapta lietuvių jaunimo „Atgajos“ draugija; platinta draudžiamoji lietuvių spauda, veikė daraktorių mokyklų. Nuo 1890 m. iki I pasaulinio karo veikė ligoninė, XX a. pradžioje – lietuvių knygynas. 1905–1907 m. vyko Gruzdžių dvaro ir lentpjūvės darbininkų streikai.

1890–1915 m. miestelyje veikė ligoninė, 1905–1915 m. – knygynas. 1936 m. įsteigta biblioteka. 1897–1911 m. pastatyta dabartinė dvibokštė 40 m aukščio mūrinė neogotikinio stiliaus Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, kurią 1920 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

1923 m. dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, dab. Gruzdžių žemės ūkio mokykla. 1934–1944 m. veikė žirgynas. 1923 m. įsteigta vaikų prieglauda, 1944–1955 m. vaikų namai, 1955–1972 m. pagalbinė internatinė mokykla, 1972–1993 m. specialioji pagalbinė mokykla, nuo 1993 m. Gruzdžių vaikų socializacijos centras.

Prieš II pasaulinį karą Gruzdžiuose gyveno apie 20 žydų šeimų, 1941 m. vokiečių okupacinės administracijos įsakymu apie 40 Gruzdžių žydų sušaudyta. Po Antrojo pasaulinio karo Gruzdžių apylinkėse veikė Žaliosios, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945–1952 m. čia veikė ambulatorija, 1952–1997 m. – ligoninė, nuo 1992 m. veikia ambulatorija.^[6] 1999 m. patvirtintas Gruzdžių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Gruzdžių valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1919–1950 m.
1950–1995 m.	Gruzdžių apylinkės centras	Šiaulių rajonas
1995–	Gruzdžių seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė

Savivalda

Gruzdžių miestelis jau nuo 1863 m. buvo valsčiaus centras. Valsčiaus, apylinkės bei tarybinio ūkio – technikumo centru jis buvo ir TSRS okupacijos metais. 1990–1995 m. Gruzdžiai – apylinkės centras, turintis savo renkamą tarybą ir viršaitį. 1990 m. gegužės 3 d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas Jonas Dundulis, vėliau, 1995–2005 m. Gruzdžių seniūnijos seniūnas. 1994 m. miestelio aktyvistai įkūrė Gruzdžių savivaldybės steigimo iniciatyvinę grupę, kuri rinko parašus, rašė peticijas, kad Šiaulių rajono teritorijoje būtų įsteigtos atskiros Kuršėnų ir Gruzdžių savivaldybės, tačiau realaus palaikymo nei Seime, nei vyriausybėse nesulaukė.

Architektūra

Prie Gruzdžių bažnyčios

Miestelio planas stačiakampis, centre – gotikinio stiliaus aikštė. Dauguma pastatų plytų stiliaus, fasadai netinkuoti, puošti įvairių atspalvių plytų ornamentais. Svarbiausi statiniai:^[7]

• Neogotikinė dvibokštė mūrinė Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 1896–1904 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje – vertingi paveikslai „Šv. Rokas“, „Šv. Jurgis“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, vargonai.
• Barokinė dvibokštė medinė Gruzdžių kapinių koplyčia (1851 m., neišlikusi).
• Šventoriaus koplyčia (1911 m.).
• Šventoriaus tvora su vartais.
• XIX a. – XX a. pradžioje istoristinė dvaro sodyba: rūmai, arklidės (1904 m.), vandens bokštas su maniežu (1904 m.), karvidė, garinis malūnas, kiti ūkiniai pastatai ir parkas.

Istorijos ir kultūros vertybės:

• Namas miestelio aikštėje, kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus (1914–1980), pasivadinęs Mariumi Katiliškiu, respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
• Restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi atgimimo paminklai – lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“.
• Arklio muziejus, įkurtas Benedikto Lapeikos sodyboje Taikos g. 6 (tel. [phone]).
• Koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti M. Katiliškio g.

Švietimas

Buvusi Gruzdžių žemės ūkio mokykla, Jaunimo g. 1

Joniškio žemės ūkio mokyklos Gruzdžių profesinio mokymo centras^[8]

1948 m. įsteigta Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla turi gilias istorines šaknis. XIX a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradinė mokykla. 1904 m. – susekta slapta lietuviška mokykla. 1912 m. įkuriama tipinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. ji tampa progimnazija, nuo 1948 m. vidurine, o nuo 2006 m. Gruzdžių gimnazija.

Gruzdžių dvare 1923 m. buvo įsteigta Gruzdžių žemės ūkio mokykla, 1925 m. pertvarkyta į privačią aukštesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, 1928 m. suvalstybinta ir pavadinta Aukštesniąja gyvulininkystės mokykla. 1964–1968 m. pastatytas naujasis Žemės ūkio mokyklos kompleksas – mokomasis korpusas, bendrabutis, daugiabučiai gyvenamieji namai, stadionas. Mokykla ruošia: žemės ūkio gamybos verslo organizatorius, kaimo verslų darbuotojus bei darbininkus, stalius, apdailininkus, kirpėjus.

Gyventojai

1923 m. gyventojų surašymo metu Gruzdžių miestelyje buvo 256 ūkiai.

Demografinė raida tarp 1673 m. ir 2021 m.
1673 m.	1736 m.	1795 m.	1862 m.*[3]	1886 m.	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.[9]	1959 m.^sur.[10]	1970 m.^sur.[11]
240	180	180	229	239	1 160	1 354 1124 (miestelyje) 230 (dvare)	1 611	2 102
1977 m.[12]	1979 m.^sur.[13]	1985 m.[14]	1989 m.^sur.[15]	2001 m.^sur.[16]	2011 m.^sur.[17]	2021 m.^sur.[18]	-	-
3 135	2 328	2 386	2 031	1 747	1 467	1 187	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Pastaba: gyventojų skaičius – miestelyje, Gorių (Gruzdžių) dvare ir viensėdyje kartu.

Žymūs žmonės

• Augustinas Baranauskas, aušrininkas, knygnešys
• Alfonsas Vytautas Braziulis, žurnalistas
• Augustinas Gricius, rašytojas -dramaturgas, humoristas
• Marius Katiliškis (1915–1980), lietuvių rašytojas, gimęs Gruzdžiuose.
• Juozapas Lideikis, kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
• Aleksandras Merkelis, žurnalistas, literatūrologas.
• Jonas Šliūpas, aušrininkas, visuomenės veikėjas
• Feliksas Vaitkus garsus lakūnas, perskridęs Atlantą po Dariaus ir Girėno.

Galerija

• 
  Gruzdžių vaistinė
• 
  Klebonija
• 
  Gruzdžių dvaro oficina
• 
  Gruzdžių dvaro arklidės

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Груздзе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 786 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 699 psl.
4. Gruździe. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 880 psl. (lenk.)
5. Gruździe. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 540 psl. (lenk.)
6. Vytautas Lastas ir kiti. Gruzdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 218 psl.
7. A. Miškinis Gruzdžių istorinė urbanistinė raida į LTSR architektūros klausimai 1979 m. t. 6 sąs.
8. Šešių milijonų investicija lūkesčių nepateisino
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Gruzdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 611 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Gruzdžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 235 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Vytautas Lastas ir kt. Gruzdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 8
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Gruzdžiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 31 psl.

Nuorodos

• Žemėlapiai ir istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Monografija „Gruzdžiai“

Aplinkinės gyvenvietės
	Šakyna – 12 km Piktuižiai – 7 km		Rudiškiai – 14 km Beržėnai – 9 km
	Žiogai – 9 km KUŽIAI – 16 km		Bridai – 12 km ŠIAULIAI – 22 km