Heraldinė rožė – heraldikoje dažnai naudojama mobilioji figūra. Tai stilizuotas erškėčio žiedo atvaizdas (5 spindulių simetrijos), kurį sudaro 5 vienodi vainiklapiai, 5 spygliai ir apvalus viduriukas (vaisius) centre. Tai vienas dažniausių augalinių simbolių heraldikoje (kitas toks pat populiarus – heraldinė lelija).[1]
Heraldinė rožė buvo Anglijos Tiudorų dinastijos simbolis, todėl dviguba dešimties vainiklapių Tiudorų rožė asocijuojasi su Anglija. Heraldinė rožė buvo ir Lipės kunigaikščių dinastijos simbolis bei simbolis Martyno Liuterio antspaude (Liuterio rožė).
Įprastinė heraldinė rožė yra erškėčio žiedas su penkiais vainiklapiais, paprastai herbe būna viena. Dažniausiai vaizduojama geltonu viduriuku ir penkiais žaliais spygliais, tokia rožė herbo apraše vadinama „su natūraliais viduriu ir spygliais“. Kitais atvejais nurodoma jų spalva, pvz., Lipės rožė aprašoma kaip „raudona rožė, su auksiniais viduriu ir spygliais“.
Kartais naudojami heraldinės rožės variantai:
Heraldinės rožės dažnai naudotos Anglijos istorijoje. Dvi karališkos giminės XV a. buvo žinomos pagal savo heraldinius simbolius – Raudonąją Lankasterių rožę ir Baltąją Jorkų rožę. Pagal tai šių giminių konfliktas vadinamas „Rožių karais“ (arba „Dviejų rožių karas“, arba „Raudonosios ir baltosios rožių karas“).[5]
Vėliau Baltoji Jorkų rožė tapo Anglijos ir Škotijos jakobitų simboliu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą viena pagrindinių D. Britanijos jakobitų organizacijų vadinosi Baltosios Rožės ordinu (angl. Order of the White Rose). Raudona ir balta rožės naudojamos Lankašyro ir Jorkšyro miestų heraldikoje.