Hindi literatūra (hind. हिन्दी साहित्य= Hindī sāhitya) – literatūra, kuriama hindi kalba. Apima ne tik tuos kūrinius, kurie sukurti šiuolaikine kalba, bet ir įvairiais dialektais: braj, khaṛībolī, avadhī ir kt. Hindi literatūra – gausiausia literatūrinė tradicija, sukurta Indijos šnekamąja kalba. Hindi literatūra labiausiai suklestėjo XX amžiuje, kai imta kurti ne tik poeziją, bet ir prozą.
Dažniausiai mokslininkai išskiria keturis pagrindinius hindi literatūros vystymosi tarpsnius:
- Senasis periodas (hind. आदिकाल = Ādikāl) prasidėjo XI a. ir tęsėsi maždaug iki XIV a. Šis laikotarpis dar vadinamas herojinių epų periodu, nes tuo metu kurta daug didvyrių žygius apdainuojančių kūrinių. Ši literatūrinė tradicija klestėjo Delio, Adžmero apylinkėse bei Centrinėje Indijos dalyje. Senuoju laikotarpiu taip pat sukurtas gausus džainistinių bei budistinių tekstų korpusas.
- Bhakti periodas (hind. भक्तिकाल = Bhaktikāl) prasidėjo po Senojo periodo ir baigėsi apytikriai XVIII a. Šio laikotarpio literatūrai didelę įtaką padarė bhakti sąvoka – tai pasišventimas ir atsidavimas aukštesniųjų dvasinių sferų būtybėms, dievams. Bhakti literatūra skirstoma į dvi sroves: Nirguna ir Saguna. Nirguna pasekėjai tiki, jog dievas yra abstrakcija, neturinti jokių savybių. Saguna atstovai teigia priešingai – pagal juos, Dievas turi konkrečias savybes ir vardą. Žymiausiai šio laikotarpio autoriai – Kabyras, Tulsidasas, Sūrdasas ir kiti.
- Formalizmo (erotinės literatūros) periodas (hind. रीतिकाल = Rītikāl) prasidėjo XVIII a. ir baigėsi XIX a. Šiuo laikotarpiu svarbiausia tapo literatūros teorija bei erotiniai elementai. Kūriniai buvo rašomi atsižvelgiant į sanskrito kūrinių poetiką. Daug rašyta apie Krišnos nuotykius su piemenaitėmis ir panašiai. Šis laikotarpis nepasižymėjo dideliu originalumu.
- Modernusis periodas (hind. आधुनिक काल = Ādhunik kāl) prasidėjo XIX a. ir tęsiasi iki šiol. Šiuo periodu hindi literatūroje suklestėjo prozos žanras – iki tol visi kūriniai rašyti poetine forma. Kuriama daugybė romanų, poezijos, dramų, apsakymų. Leidžiama nemažai literatūrinių ir kultūrinių žurnalų. Moderniojo laikotarpio literatūroje plėtojama daugybė temų: žemųjų kastų likimas, visuomenės susvetimėjimas, tautinė tapatybė ir kt. Tai hindi literatūros „aukso amžius“. Žymiausi šio laikotarpio autoriai – Premčandas, Mahadevi Varma, Agyeya, Nirala ir kt.