Hispano-Suiza 12Y

Hispano-Suiza 12Y
TipasAviacinis 12 cilindrų "Vformos" vidaus degimo variklis su kompresoriumi
ŠalisPrancūzija
GamintojasLa Société d’exploitation des matériels Hispano-Suiza
TaikomasDewoitine D.520
Ikarus IK-2
Morane-Saulnier MS.406
Pradėtas naudoti1932 m.
Galia785 - 1000 AG
Svoris415 - 490 kg
kuro sąnaudosSpecifinis kuro suvartojimas: 328 g/(kW/h)
Specifinis tepalo suvartojimas: 11 g/(kW/h)

Hispano-Suiza 12Y – prieš Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijoje veikusios Ispanijos įmonės Hispano-Suiza (La Société d’exploitation des matériels Hispano-Suiza) sukurtų ir gamintų aviacinių variklių serija. Modelis 12Y ir jos derivatyvai tapo pagrindiniu prancūzišku 1000 AG (750 kW) klasės varikliu ir buvo naudojami daugelyje garsių orlaivių, įskaitant Dewoitine D.520 ir Lietuvos karo aviacijos užsakytus, tačiau dėl prasidėjusio vokiečių-lenkų karo nepristatytus Morane-Saulnier MS406.

Variklis buvo sukurtas ankstesnio ir šiek tiek mažesnio modelio „12X“ pagrindu. Karo išvakarėse buvo pradėtas kurti modelis „12Y“, turėjęs pakeisti modelį „12Z“, bet darbus nutraukė Prancūzijos kapituliacija ir vokiečių okupacija.

„12Y“ gamybos licenciją įsigijo Sovietų Sąjunga; jos pagrindu buvo sukurtas variklis „M-100“, taip pat, kiek modifikuotas jo versijos – „M-103“, „M-105“. „12Y“ gamybos pritaikymui SSRS vadovavo inžinierius V. Klimovas (rus. Влади́мир Я́ковлевич Кли́мов, 1892–1962), todėl neretai šio variklio pavadinime naudojama ir pavardė „Klimov“. Licencijinių „12Y“ versijų gamyba taip pat vyko Čekoslovakijoje (variklis „Avia HS 12Ydrs“) ir Šveicarijoje (variklis „HS-77“).

Sukūrimas ir konstrukcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištakos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„12Y“ buvo gana tradicinė konstrukcija: 36,0 litrų darbinio tūrio vandeniu aušinamas V-12 formos vidaus degimo benzininis variklis, sudarytas iš dvejų aliumininių cilindrų blokų, išdėstytų 60 laipsnių kampu vienas kito atžvilgiu. Cilindrų galvutės buvo nenuimamos, vietoj to iš variklio alkūninio veleno sekcijos buvo galima greitai išimti abu cilindrų blokus. Dėl šios priežasties modelis išgarsėjo tepalo nepralaidumu – ši savybė buvo panaudota kuriant „Rolls-Royce Merlin“.

Pagrindinis skirtumas nuo ankstesnio modelio („12X“), buvo centruotos šarnyrinės švaistiklio, o ne šakutės sistemos naudojimas. Geresniam aušinimui skystu natriu užpildyti vožtuvai buvo valdomi vienu viršutiniu paskirstymo velenu (SOHC). Cilindruose buvo montuojama tik po vieną įsiurbimo ir vieną išmetimo vožtuvą, skirtingai nuo daugelio epochos konstrukcijų, kuriose jau buvo naudojami trys ar keturi vožtuvai vienam cilindrui. Standartiškai buvo montuojamas vienpakopis vieno greičio kompresorius, nors prancūziški kompresoriai buvo gana netobuli, ko išdavoje dideliame aukštyje neretai trūkdavo galios.

Pirmieji 12Y egzemplioriai buvo pagaminti 1932 m., ir beveik iš karto visa Prancūzijos aviacijos pramonė pradėjo kurti lėktuvus pagal šį variklio modelį. Pirmieji variklio variantai generavo tik 760 AG (570 kW) galios, tačiau buvo aišku, kad jis turi potencialą galingumą didinti iki 1000 AG (750 kW). Viena pirmųjų modifikacijų buvo Hispano-Suiza 12Ycrs su tuščiaviduriu sraigto velenu, sudariusiu galimybę montuoti per propelerio ašį šaudančią 20 mm kalibro patranką (kombinacija, žinoma kaip moteur-canon). Šią ypatybę paveldėjo visos vėlesnės variklio versijos.

Prancūzijos Armée de l’Air pakeitus savo nomenklatūrą, pasikeitė ir vėlesnių variklio versijų pavadinimai: pirmasis, gavęs kitokiu principu suformuotą kodą, buvo modelis Hispano-Suiza 12Y-21. Pasiekus 7:1 suspaudimo laipsnį, varomas 100 oktanų benzinu, šis variklis išvystydavo 867 AG (647 kW) galią. 1936 m. šiek tiek pakeitus švaistiklio konstrukciją, buvo sukurtas 12Y-31, kuriame išlaikius mažesnį suspaudimo laipsnį 5,8:1, galia pasiekė 850 AG (630 kW).

12Y tapo viena dažniausiai naudojamų tarpukario variklių konstrukcijų, naudotų beveik visuose prancūziškuose naikintuvuose ir jų prototipuose.

Modelis 12 Ybrs

Vėlyvieji variantai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. buvo sukurtas modelis Hispano-Suiza 12Y-45 su Hispano-Suiza inžinieriaus André Planiol ir lenkų inžinieriaus Josefo Szydlowskio konstrukcijos kompresoriumi S-39-H3. Szydlowski-Planiol įrenginys buvo didesnis, bet daug efektyvesnis nei ankstyvieji Hispano-Suiza modeliai. Naudojant 100 oktaninio skaičiaus degalus, kompresorius leido padidinti 12Y-21 modelių suspaudimo lapsnį 7:1, o galią – iki 900 AG (670 kW). Sumontuotas naikintuve Dewoitine D.520 su Ratier pastovaus greičio sraigtu, jis priartino šio orlaivio charakteristikas prie tuometinių Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje kurtų naikintuvų parametrų.

Kitas kompresoriaus patobulinimas leido sukurti Hispano-Suiza 12Y-49, išvystydavusį 850 AG (630 kW) jūros lygyje ir 920 AG (690 kW) 3 000 m aukštyje. Šis galios prieaugis didėjant aukščiui buvo būdingas daugeliui to meto variklių, sąlygojamas to, kad mažame aukštyje kompresorius sunaudodavo dalį variklio galios, kartu nepadidindamas variklio galios dėl galimos detonacijos.

Galutinis serijinis variklio variantas buvo 1 085 AG (809 kW) galios Hispano-Suiza 12Y-51, pradėtas gaminti Prancūzijos kapituliacijos išvakarėse. 51-oji versija priartėjo prie variklio eksploatacinių savybių ribų, nors vienpakopio kompresoriaus naudojimas reiškė ribotas galimybes konkuruoti su britų ir vokiečių modeliais didesniame nei 5 000 m aukštyje.

Užsienio kopijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Prahos priemiestyje Čakovice įsikūrusi Čekoslovakijos įmonė Avia (Škoda) įsigijo teises gaminti HS-12Y kopiją. Variklis turėjo tapti standartine visų Čekioslovaikijos karinių lėktuvų jėgaine. Avia gamino daug, tiek HS-12Ycrs, tiek HS-12Ydrs variantų, jie buvo labiau žinomi šiais pavadinimais, o lokalizuotu pavadinimu. Šie varikliai buvo montuojami į Avia B-34, Avia B-534, Avia B-71, Avia B-35, Avia B-135 ir Jugoslavijoje gamintą naikintuvą Rogožarski IK-3.

Šveicarijos įmonė „Saurer“ gamino kelias skirtingas 12Ycr versijas, naudotas žvalgybiniuose biplanuose EKW C-35, daugiafunkciniame EKW C-36, šveicariškame prancūziško naikintuvo MS 406 variante D-3800. Po Prancūzijos kapituliacijos „Saurer“ sukūrė 12Y modifikacijas YS-2 ir YS-3. Jie buvo montuojami į tolimesnes to paties prancūziško M.S.406 modifikacijose – MS450, pavadintoje D.3802, ir galutinėje versijoje D.3803.

Ketvirtojo dešimtmečio viduryje SSRS inžinierius Vladimiras Klimovas buvo paskirtas pritaikyti 12Y gamybai Sovietų Sąjungoje. Po gausių konstrukcijos pakeitimų, skirtų prisitaikyti prie žemesnės gamybos ir žaliavų kokybės bei šaltesnio oro, 1935 m. prasidėjo sovietinės kopijos, gavusios indeksą Klimov M-100, gamyba. Šis modelis išvystydavo 750 AG (560 kW).[1] Vėliau, padidinus maksimalias variklio apsukas nuo gana žemų 2400 iki 2700, galia išaugo iki 1100 AG (820 kW). Šių modifikacijų produktas Klimov M-105 (VK-105) Antrojo Pasaulinio karo metu buvo viena pagrindinių sovietinių variklių konstrukcijų, montuotų, pvz. į visus Jakovlevo naikintuvus.

Variantai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Duomenys iš Lage 2004 [2]

Tipas 73 Hispano 12Y varikliai. V-12, stūmuoklio skersmuo: 150 mm, eiga: 170 mm, darbinis tūris: 36,0 litro. Tipas 77 su 20 mm Hispano-Suiza HS.404 patranka, montuota tarp cilindrų blokų.
Modelis Metai Suspaudimo laipsnis Galia (AG) …esant aps./min. Pakilimo galia (AG) Reduktoriaus skaičius Optimalus aukštis kompresoriui (m) Svoris (kg) Patranka (t/n) Komentarai
12Ybr 650 AG 1932 6,4 785 2 200 785 1.5 0 415 n Dokumentuota galia (650 AG) mažesnė nei nominali (785 AG)
12Ybrs 1934 5,8 860 2 400 835 1.0625 4 000 470 t
12Ycrs 1934 860 835 0.67:1 470 y
12Ygrs 650 AG 1932 850 800 1,5 430 n Dokumentuota galia (650 AG) mažesnė nei nominali (850 AG)
12Ydr 1934 6,4 800 2 200 800 0 440 n 12Ybr modifikacija su į į kairę besisukančiu kintamo žingsnio propeleriu.
12Ydrs 1934 5,8 860 2 400 835 4 000 470 n 12Ybrs modifikacija su į į kairę besisukančiu kintamo žingsnio propeleriu.
12Ydrs1 1934 880 890 2 400 470 n Su į į kairę besisukančiu kintamo žingsnio propeleriu.
12Ydrs2 1934 930 992 900 470 n
12Yfrs 1934 860 835 4 000 470 n 12Ydrs modifikacija, sukimasis į dešinę
12Yfrs1 1934 880 890 2 400 470 n 12Ydrs1, modifikacija, sukimasis į dešinę
12Yfrs2 1934 930 992 900 470 n 12Ydrs, modifikacija, sukimasis į dešinę
12Y-21 1935 7,0 910 880 3 600 470 n
12Y-25 1935 5,8 860 943 n 12Ydrs modifikacija, reguliuojamas uždegimo uždelsimas
12Y-26 1935 900 950 1,8 850 483 Sukimasis į kitą pusę nei -27
12Y-27 1935 900 950 1,8 483 Sukimasis į kitą pusę nei -26
12Y-28 7,2 920 910 0,67:1 3 600 475 t Sukimasis į kairę
12Y-29 920 910 475 t Identiškas -28, sukiamsis į dešinę
12Y-30 1936 5,8 860 830 3 250 468 t Sukimasis į kairę
12Y-31 1936 860 830 t Identiškas -30, sukimasisį dešinę
12Y-32 1936 960 955 2 300 t Sukimasis į kairę
12Y-33 1936 960 955 t Identiškas -32, sukimasis į dešinę
12Y-36 1936 7,0 960 1 050 0,55:1 1 250 483 t Sukimasis į kairę
12Y-37 1936 960 483 t Identiškas -36, sukimasis į dešinę
12Y-38 1936 1000 1,5 3 400 n Sukimasis į kairę
12Y-39 1936 1000 n Identiškas -38 sukimasis į dešinę
12Y-41 1936 920 0,67:1 3 600 483 t
12Y-45 920 935 4 200 t Su Szydlowsky-Planiol (SP) kompresoriumi
12Y-47 1936 5,8 860 830 3 250 468 t
12Y 49 7,0 910 910 5 250 t (SP) kompresorius, reguliuojamas uždegimo uždelsimas
12Y-50 1939 1,000 2 500 1 100 3 260 492 t (SP) kompresorius, sukimasis į kairę
12Y-51 1939 1,000 492 t Identiškas -50, sukimasis į dešinę
Modelis Metai Suspaudimo laipsnis Galia (AG) … esant aps.min. Paklimo galia (AG) Reduktoriaus skaičius Optimalus aukštis kompresoriui (m) Svoris (kg) Patranka (t/n) Komentarai

Licenciniai variantai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čekoslovakija
  • Avia HS 12Y
SSRS [3] [4]
  • Klimov VK-100
  • Klimov VK-103 1000 AG
  • Klimov VK-103A 1000 AG skrendant 2000 m. aukštyje
  • Klimov VK-104
  • Klimov VK-105P 1100 AG kilimo režimu
  • Klimov VK-1061350 AG kilimo režimu
  • Klimov VK-107 1 1800 AG kilimo režimu
Šveicarija
  • Hispano-Suiza HS-77 12 Ycrs

Naudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orlaiviai, kuriuose naudoti Klimov gaminti modeliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Specifikacijos (12Ycrs)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komponentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Paskirstymo mechanizmas: vienas įsiurbimo ir vienas išmetimo vožtuvas cilindrui, užpildyti natriu, valdomi vieno viršutinio kumštelinio velenėlio.
  • Kompresorius: pavara varomas vieno greičio centifuginis kompresorius, pavaros perdavimo skaičius: 10.0:1.
  • Kuro sistema: šeši karbiuratoriai Solex 56 S.V.C
  • Kuras:
    • Y-25/-29: 85/100 oktanų benzinas
    • Y-45/-49:92/100 oktanų benzinas
  • Aušinimo sistema: slėginė, aušinimas skysčiu, 600 litrų/min.
  • Reduktorius: Spur, 2:3

Galia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašūs varikliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • (EN0 Danel, Raymond and Jean Cuny. Docavia n°4: le Dewoitine D.520 (in French). Paris: Editions Larivière, 1966.
  • (EN) Kotelnikov, Vladimir. Russian Piston Aero Engines. Marlborough, Wiltshire. The Crowood Press Ltd. 2005. ISBN 1-86126-702-9.
  • (FR) Léglise, Pierre, dessins de J. Gaudefroy, Les moteurs français au seizième Salon de Paris, L’Aéronautique, Gauthier-Villars, Paris (ISSN 0755-8414), janvier 1939, no 236, IIe Partie. Industrie privée, p. 20-22, Hispano-Suiza (Société d’Exploitation des Matériels HispanoSuiza), Moteurs 12Y, Gallica Bnf
  • Hispano-Suiza 12Y-47, Arsenal VG33.
  • Wilkinson, Paul H. Aircraft Engines of the World 1945. Paul H. Wilkinson. New York. 1945 OCLC 766030348
  • Gunston, Bill. World Encyclopedia of Aero engines fully revised second edition. Patrick Stephens Limited. Wellingborough. 1989. ISBN 1-85260-163-9

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Kotelnikov 2005, p. 136.
  2. ↑ Lage, 2004, pp.486–7
  3. ↑ Gunston 1989
  4. ↑ Lage, 2004, pp.258-260