Hispano-Suiza 18R
.JPG) | |
| Tipas | 18 cilindrų vandeniu aušinamas aviacinis vidaus degimo variklis |
|---|---|
| Šalis | [[ Prancūzija]] |
| Gamintojas | Hispano-Suiza |
| Taikomas | Nieuport-Delage NiD 450 Nieuport-Delage NiD 650 Bernard H.V.120 Bernard V-4 Ford 14A |
| Pradėtas naudoti | 1929 m. |
| Galia | 1 253 kW (1 680 AG) |
| Svoris | 540 kg |
Hispano-Suiza 18R – XX a. trečiame dešimtmetyje įmonėje Hispano-Suiza sukurtas aštuoniolikos cilindrų vandeniu aušinamas aviacinis vidaus degimo variklis su 80° kampu „W“ forma išdėstytais trimis cilindrų blokais, skirtas naudoti lenktyniniuose lėktuvuose.
Konstrukcija ir gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1929 m., po keleto metų petraukos, Prancūzijos Aviacijos ministerija (pranc. Ministère de l’Air) nusprnedė dalyvauti „Schneider Trophy“ hidroplanų lenktynėse. Dvi įmonės buvo įpareigotos suprojektuoti ir varžyboms pagaminti plūdinius lėktuvus, kurie pajėgtų konkuruoti su Italijos ir Didžiosios Britanijos atstovais. Vykdant šį užsakymą buvo sukurti Nieuport-Delage NiD-450 ir Bernard H.V.120. Abu šie modeliai turėjo būti varomi specialiai varžyboms sukurtais varikliais „Hispano-Suiza 18R“.
Kurdama variklius „Hispano-Suiza“ tris variklių „Hispano-Suiza 12Nb“ šešių cilindrų blokus išdėstė 80° vienas kito atžvilgiu ir juos sujungė bendru alkūniniu velenu. Naujojo variklio cilindrų skersmuo ir stūmuoklio eiga išliko nepakitę – atitinkamai – 150 ir 170 mm, tačiau suspaudimo laipsnis buvo padidintas nuo 6,25:1 iki 10:1. Bendras darbinis tūris pasiekė 54,075 l. Kiekvienas cilindras turėjo po vieną įsiurbimo ir išmetimo vožtuvą, valdomus vienu viršutiniu kumšteliniu velenu, uždegimo sistemą sudarė magnetais maitinamos dvi žvakės cilindrui, įstatytos priešingose degimo kameros pusėse. Degalų padavimas buvo reguliuojamas devyniais karbiuratoriais, kurių kiekvienas aptarnavo du cilindrus.[1]
Modelio „18R“ korpusas buvo pagamintas iš „Elektron“ magnio lydinio, dideles apkrovas patiriančios dalys, tokios kaip alkūninis velenas, buvo gaminamos iš didelio atsparumo plieno. Kaip ir daugelyje kitų vienaielių blokų ir radialinių variklių, stūmokliai su alkūniniu velenu buvo jugiami pagrindiniais ir papildomais švaistikliais. 18R buvo gaminami tiek su, Farman (kūginiu planetiniu) reduktoriumi, tiek ir be jo.
Konstrukcinės problemos pavėlino variklio gamybos pradžią ir pirmasis variklis su reduktoriumi įmonei "Nieuport-Delage " buvo pristatytas tik 1929 m. spalį, praėjus mėnesiui po 1929 m. „Schneider Trophy“ lenktynių.
Eksploatacijoje „18R“ pasirodė esąs nepatikimas, jo galingumas pasirodė mažesnis nei planuota. Žemas 18R patikimumas paskatino sukurti komerciniam naudojimui skirtą modelį „18S“. Joje suspaudimo laipsnis buvo sumažintas iki 6,2:1, maksimalios apsukos – iki 2000 aps./min., „elektron“ lydinys buvo pakeistas aliuminio lydiniu. Modelis „18S“ buvo siūlomas tiek su „Farman“ reduktoriumi, tiek ir be jos. Šis modelis taip pat nebuvo sėkmingas. Plačiau naudotas tik avialaineryje Ford 14A, tačiau ir ten montuotas tik į centrinę gondolą, du šoniniai varikliai buvo mažesnės galios, tačiau patikimesni „Hispano-Suiza 12Nbr“.[1]
Eksploatacijos istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Abu modeliai – „18R“ ir „18S“ pasirodė nesėkmingi. Jie buvo montuojami tik į nedideliais kiekiais gamintų keturių tipų orlaivius. Variklis pasirodė gerokai prasčiau nei tuo pat metu naudoti lenktyniniai varikliai „Rolls-Royce R“, naudoti Supermarine S.6 hidroplanuose.
Variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 18R
- Pirmosi versija, lenktyninis variklis su 10:1 suspaudimo laipsniu, tiektas tiek su „Farman“ reduktoriumi, tiek ir be jo.
- 18Sb
- Sumažintos galios variantas, komercinė versija, suspaudimo laipsnis 6,2:1 be Farman reduktoriaus.
- 18Sbr
- Sumažintos galios variantas, komercinė 18Sb versija su Farman reduktoriumi.
Naudotas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nieuport-Delage NiD 450
- Nieuport-Delage NiD 650 (perdarytas NiD 450, viso – 2 vnt.)
- Bernard H.V.120
- Bernard V-4 (hidroplanas „H.V.120-01“ pertvarkytas į sausumos orlaivį)
- Ford 14A
Eksponuojami varikliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas Hispano-Suiza 18Sbr variklis yra saugomas Le Buržė (pranc. Le Bourget) mieste esančiame Prancūzijos Oro ir kosmoso muziejuje (pranc. Musée de l’Air et de l’Espace):
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 18R | 18Sb | 18Sbr | |
|---|---|---|---|
| Tipas | W-18 formos vandeniu aušinamas vidaus degimas variklis su 80° laipsnių kampu išdėstytais trimis cilindrų blokais | ||
| Cilindro skersmuo | 150 mm | ||
| Stūmuoklio eiga | 170 mm | ||
| Darbinis tūris | 54,1 l | ||
| Ilgis | 1 640 mm be reduktoriaus, 1 990 mm su reduktorium | ||
| Aukštis | 1 170 mm | ||
| Sausas svoris | 540 kg be reduktoriaus, 600 kg su reduktorium | 516 kg | 590 kg |
| Cilindrų valdymas | vienas viršutinis velenas, vienas įsiurbimo ir vienas išmetimo vožtuvas cilindrui | ||
| Kuro sistema | Devyni karbiuratoriai, po du vienam cilindrui | ||
| Kuras | Aviacinis benzinas | ||
| Tepalo sistema | Slėginė | ||
| Aušinimo sistema | Aušinama vandeniu | ||
| Reduktorius | „Farman“, planetinis, 60 kg svorio | ||
| Galia | 1253 kW (1680 AG), esant 2400 aps./min. | 745 kW (999 AG) esant 2000 aps./min. | |
| Suspaudimo laipsnis | 10:1 | 6,2:1 | |
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Pearce, William (25 July 2013). „Hispano-Suiza 18R and 18Sb Aircraft Engines“. oldmachinepress.