Horgeno kultūra

Federzėjės muziejus

Horgeno kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinius prie Horgeno netoli Ciuricho, Šveicarija.

Arealas

Horgeno kultūra apie 3400 – 2850 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Šveicarijos šiaurinėje dalyje ir Pietvakarių Vokietijoje, kai kur jos arealas tęsėsi iki Reino upės. Horgeno kultūros genezė siejama su Prancūzijoje (Senos-Uazos-Marnos regione) plitusią kultūra ir Vartbergo kultūra, jų keramika turi daug bendrų bruožų.

Kultūra

Pagal keramiką skiriami du Horgeno kultūros laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvojo laikotarpio keramika grubiu paviršiumi, puodai paaukštinti su žemu podugniu, vėlyvojo – įvairių formų, puošta spiralės ornamentu. Žmonės gyvenvietes kūrė prie vandens telkinių, jos buvo aptveriamos statinių tvora. Pelkėtose vietose ant polių eile buvo statomi siauri stačiakampiai pastatai su įėjimu iš galo; gyvenvietėse rasta iki 3 namų eilių. Horgeno kultūros gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Naudojo šiek tiek apdirbtus titnaginius įrankius, dažniausiai peilio pavidalo plokšteles, strėlių antgalius, akmeninius kirvius. Mirusiuosius laidojo gyvenvietėse, dengtose galerijose.^[1]

Šaltiniai

1. Horgeno kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 653 psl.

Literatūra

• Martin Kolb: Die Seeufersiedlung Sipplingen und die Entwicklung der Horgener Kultur am Bodensee, in: Helmut Schlichterle (Hrsg.): Pfahlbauten rund um die Alpen. Theiss, Stuttgart 1997. ISBN 3-8062-1146-9 (Archäologie in Deutschland. Theiss, Stuttgart 1992ff. Sonderheft.) ISSN 0176-8522, Seite 22-28
• Kantonsarchäologie Zürich: Die Horgener Kultur, Faltblatt von 1998