Horgeno kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinius prie Horgeno netoli Ciuricho, Šveicarija.
Horgeno kultūra apie 3400 – 2850 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Šveicarijos šiaurinėje dalyje ir Pietvakarių Vokietijoje, kai kur jos arealas tęsėsi iki Reino upės. Horgeno kultūros genezė siejama su Prancūzijoje (Senos-Uazos-Marnos regione) plitusią kultūra ir Vartbergo kultūra, jų keramika turi daug bendrų bruožų.
Pagal keramiką skiriami du Horgeno kultūros laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvojo laikotarpio keramika grubiu paviršiumi, puodai paaukštinti su žemu podugniu, vėlyvojo – įvairių formų, puošta spiralės ornamentu. Žmonės gyvenvietes kūrė prie vandens telkinių, jos buvo aptveriamos statinių tvora. Pelkėtose vietose ant polių eile buvo statomi siauri stačiakampiai pastatai su įėjimu iš galo; gyvenvietėse rasta iki 3 namų eilių. Horgeno kultūros gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Naudojo šiek tiek apdirbtus titnaginius įrankius, dažniausiai peilio pavidalo plokšteles, strėlių antgalius, akmeninius kirvius. Mirusiuosius laidojo gyvenvietėse, dengtose galerijose.[1]
|