IMAM

Industrie Meccaniche Aeronautiche Meridionali

Komercinis pavadinimas	IMAM
Pramonė	Aviacija
Perėmėjas (-ai)	IRI Finmeccanica
Įkūrėjas (-ai)	Nicola Romeo
Uždaryta	1950 m.
Centrinė būstinė	Italija Neapolis
Svarbiausi darbuotojai	Nicola Romeo
Savininkas (-ai)	Nicola Romeo Società Italiana Ernesto Breda per Costruzioni Meccanich

IMAM (it. Industrie Meccaniche Aeronautiche Meridionali) – 1923–1950 m. veikusi Italijos aviacijos pramonės įmonė.

Istorija

Bendrovę 1923 m. įkūrė inžinierius, vienas įmonės „Alfa Romeo" įkūrėjų, vėliau – Italijos senatorius, Nikola Romeo (it. Nicola Romeo, 1876–1938 m.). Savo veiklos pradžioje tai buvo geležinkelių įmonės „Società Anonima Officine Ferroviarie Meridionali“ dalis, aptarnavusi lėktuvus. 1925 m. ji įsigijo olandiško dviviečio žvalgybinio lėktuvo-lengvojo bombonešio „Fokker C.V-E“ gamybos licenciją ir jo pagrindu pradėjo gaminti labai sėkmingus dviviečius ir triviečius „Romeo Ro.1“, naudotus tiek kariuomenėje, tiek kai susisieikimo lėktuvus maršrutuose į Italijos kolonijas. Įmonė pagal licenciją, „FIAT Aviazione“ vardu, taip pat gamino įvairius agregatus lėktuvams.

1927 m. šios veiklos pagrindu N. Romeo, remiamas vieno didžiausių Italijos mechanikos pramonininkų Ernesto Beda, įkūrė aeronautikos mechanikos įmonę „IMAM„. Įmonė gamino savos konstrukcijos orlaivius, pirmuoju kurių tapo modifikuotas Ro.1, varomas pagal licenciją Italijoje gamintu radialiniu varikliu „Alfa Romeo Jupiter“. Keletas įvairių modelių lėktuvų buvo eksportuota į JAV ir Ispaniją.

Nors komercinė Ro.1 sėkmė nepasikartojo, IMAM sukūrė didelių Italijos kariuomenės užsakymų sulaukusius žvalgybinius lėktuvus Ro.37 ir Ro.43 , mokymams skirtus Ro.41, plačiai naudotus Antrojo pasaulinio karo Balkanų karo ir Viduržemio jūros karo teatruose.

Romeo Ro.1, žurnalas „Aero Digest", 1930 m. gegužė

Mažiau sėkmingi įmonės projektai buvo sunkieji dvimotoriai naikintuvai Ro.57 ir Ro.58, vokiško Fieseler Fi 156 „Storch“ kopija Ro.63.

1936 m. įmonės valdymą pilnai perėmė E. Breda įmonė „Società Italiana Ernesto Breda per Costruzioni Meccanich„. Po Antrojo Pasaulinio karo (1946 m.) „IMAM“ nupirko „IRI Finmeccanica“. Naujieji savininkai 1950 m. įmonės pavadinimą pakeitė į „Aerfer“ ir pilnai intengravo į „IRI Finmeccanica“ struktūrą. 1969 m. „Aerfer“ buvo sujungta su „FIAT Aviazione“ į naują įmonę „Aeritalia“.

Po susijungimo įmonė sukūrė keletą įdomių pirmosios kartos reaktyvinių naikintuvų modelių, kurių nepavyko išplėtoti labiau nei prototipo fazė.

Lėktuvai

IMAM Ro.5

IMAM Ro.57

Aerfer Sagittario 2

Pavadinimu „OFM":

• Romeo Ro.1

Pavadinimu „IMAM":

• IMAM Ro.1, pradžioje gamintas pavadinimu „Romeo Ro.1";
• IMAM Ro.1bis;
• IMAM Ro.5;
• IMAM Ro.10;
• IMAM Ro.25;
• IMAM Ro.26;
• IMAM Ro.30;
• IMAM Ro.37 Lince;
• IMAM Ro.41;
• IMAM Ro.43;
• IMAM Ro.44 Octopus;
• IMAM Ro.45;
• IMAM Ro.51;
• IMAM Ro.57;
• IMAM Ro.58;
• IMAM Ro.63.

Pavadinimu „Aerfer":

• Aerfer Sagittario 2;
• Aerfer Ariete.

Šaltiniai

• (IT) Aerei-italiani Archyvuota kopija 2023-05-23 iš Wayback Machine projekto., // aerei-italiani.net.
• (IT) Archivio della famiglia Pezzi, // enricopezzi.it.
• (IT) Ruocco, Elvira, Storia dell’attività motoristica aeronautica dell’Alfa Romeo, // alfasport.net

Išnašos