Indoeuropiečių protėvynė – hipotetinė istorinės lingvistikos, indoeuropeistikos, etnologijos ir archeologijos rekonstrukcija, nusakanti žmonių, kalbėjusių vadinamąja indoeuropiečių prokalbe pradinį buvimo arealą.
Žinomiausios protėvynės teorijos yra Marijos Gimbutienės ir Kolino Renfriu. M. Gimbutienė indoeuropiečių protėvyne laikė pietų Prieuralės stepes, kuriose tarpo Kurganų kultūra, užplūdusi Senąją Europą keletu bangų.[1] Daugelis lingvistų yra pastarosios teorijos šalininkai. Ši teorija yra iš dalies pagrindžiama naujausių mokslinių atradimų – archeogenetikos duomenų šviesoje.[2] Kita yra K. Renfriu, kuris ją sieja su žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimo vieta Mažojoje Azijoje.[3]