Inugamis

Inugamis (iš Savaki Suuši iliustracijų rinkinio Hyakkai-Zukan).

Inugamis (jap. 犬神, pažodž. „dievas-šuo“) – japonų mitologinių būtybių klasė, priskiriama dvasioms, žinomoms kaip Kami. Paprastai jie sukuriami Onmijodži ritualo metu.

Japonų tautosaka Inugamį apibūdina kaip zoomorfinę ar antropomorfinę, į šunį panašią būtybę, dažnai primenančią vilkolakius. Tikima, kad Inugamis valdo itin stiprią juodąją magiją.

Tautosakoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonų tautosakoje tikima, kad Inugamis iškviečiamas sudėtingu ir žiauriu ritualu. Ritualo metu paprastas naminis šuo įkasamas į žemę, virš žemės paliekamas tik jo kaklas. Netoliese, tačiau šuniui nepasiekiamu atstumu, padedamas dubuo su vandeniu. Po poros dienų, kuomet šuo yra arti išsekimo ribos, jo galva turi būti atskiriama nuo kūno ir palaidojama po judria gatve. Praėjus kuriam laikui, šuns kūnas ir galva turi būti perkelti į tam tikslui paruoštą šventyklą. Tokiu būdu iššaukiamas Inugamis.

Panašiai kaip ir Šikigamis, Inugamis yra atsakingas už nusikalstamas veikas, kaip, žmogžudystės, pagrobimai ar sužalojimai. Jei iššaukiantis Inugamį asmuo yra gerai apmokytas, Inugamio pagalba jis gali ir užvaldyti bei manipuliuoti aukomis. Dažnai užvaldyta auka ima elgtis kaip beprotis ar net bando nusižudyti. Tuo pačiu teigiama, kad Inugamis ir pats turi stiprias galias iškviesti kitas būtybes. Pasakojama, kad dažnai Inugamio iššaukiantys asmenys tampa apakinti aklo keršto, taip prarasdami Inugamio kontrolę ir patys tapdami Inugamio aukomis.

Šeimos, laikančios Inugamį savo namuose, žinomos kaip Inugami-mochi (pažožd. „tie, kurie turi dievą-šunį“). Įprasta, kad tokių šeimų atstovai tuokiasi su kitais Inugami-mochi.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Takeshi Abe, Adomas Beltz: The Negima Reader: Secrets Behind the Magic. DH Publishing Inc., 2007 m., ISBN 1932897240, puslapis 49-51.
  • Stephen H. Sumida: And the View from the Shore: Literary Traditions of Hawaiʻi. University of Washington Press, 1991 m., ISBN 0295970782, puslapis 228.
  • Moku Jōya: Mock Jōya’s Things Japanese. Japonija Kartus, Tokijo 1985, p 408–412.
  • Herbert E. Plutschow: A reader in Edo period travel. Global oriental, 2006, ISBN 1901903230, puslapis 16-19.
  • Michaela Haustein: Mythologien der Welt: Japan, Ainu, Korea epubli, Berlynas, 2011, ISBN 3844214070, 19 psl.
  • Keiko I. Mcdonaldo: Reading a Japanese Film: Cinema in Context. University of Hawaii Press, Honolulu 2006, ISBN 082482993X, 11 psl.