Senosios Varšuvos magistrato užsakymu 1790–1792 m. nutapė švietėjo, Edukacinės komisijos pirmininko Hugo Kolontajaus portretą. Taip pat tapė kitų Lenkijos visuomenės veikėjų ir politikų portretus.
1813 m. Juozapas Peška grįžo į Krokuvą. Tapė miestiečių portretus. Krokuvos universitete 1816–1818 m. dėstė meno teorijos kursą. Nuo 1818 m. vadovavo Krokuvos menų akademijos dailės ir piešimo katedrai.
Kelionių metu tapė akvarele ir sepija peizažus. Pranciškaus Smuglevičiaus įtakoje nutapė keletą paveikslų istorine tematika. Taip pat daug tapė tušu ir sepija Lenkijos istorijos scenas.[2] su P.Smuglevičium 1787 m. dekoravo Vilniaus katedrą, 1800-1801 m. - Šv. Mykolo rūmų interjerą.[4]
Žinomiausi Juozapo Peškos kūriniai: Pranciškaus Smuglevičiaus portretas (1790–1800 m.), (saugomas Lvovo paveikslų galerijoje, ir paveikslas „Trys mūzos“ (apie 1800 m.), saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.[5]
Juozapo Peškos kūryboje portretai užėmė svarbią vietą. Juos tapė ir Varšuvoje, ir keliaudamas po Abiejų Tautų Respubliką. Nutapyti portretai klasicistinio stiliaus.[3]
Žinoma dvylika Vilniaus vaizdų, kuriuos nutapė Juozapas Peška akvarele. Šiuose darbuose matyti, kaip Vilnius keitėsi, dėl to Peškos Vilniaus vaizdai turi dokumentinę vertę.[6]
↑J.Peškos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
↑ 2,02,12,22,3Лазука Б.А. Беларуская архітэктура XIX – пачатку XX стагоддзя // Гісторыя сусветнага мастацтва. Рускае і беларускае мастацтва XIX – пачатку XX стагоддзя. – Беларусь, 2011. – С. 359–360. – 430 с. – ISBN 978-985-01-0880-7.
↑ 3,03,1Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Vilnius: Baltos lankos, Lietuvos dailės muziejus, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
↑J.Peškos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
↑Josef or Jean Peszka // Benezit Dictionary of Artists – 2006. – ISBN 978-0-19-977378-7, 978-0-19-989991-3.