Jean-Baptiste-Louis Gresset

Žanas Batistas Lui Gresė
Jean-Baptiste-Louis Gresset
Lui Tokė portretas, 1752 m.
Gimė 1709 m. rugpjūčio 29 d.
Amjenas
Mirė 1777 m. birželio 16 d. (67 metai)
Amjenas
Tautybė Prancūzas
Veikla Poetas, dramaturgas
Organizacijos Prancūzų akademija
Berlyno akademija
Amjeno akademija
Žinomas (-a) už Ver-Vert, Le Méchant
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Jean-Baptiste-Louis Gresset
Parašas

Žanas Batistas Lui Gresė (pranc. Jean-Baptiste-Louis Gresset; 1709 m. rugpjūčio 29 d. – 1777 m. birželio 16 d.) – prancūzų poetas ir dramaturgas, geriausiai žinomas dėl savo poemos „Verver“ (Ver-Vert) ir komedijos „Nenaudėlis“ (Le Méchant). Nuo 1726 m. iki 1735 m. buvo jėzuitas.[1]

Gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gresė gimė Amjene, jį užaugino Amjeno jėzuitai. Ten jis mokėsi iki 1726 m. rugsėjo 3 d., kai buvo priimtas į Jėzuitų ordino naujokyną ir išsiųstas mokytis Paryžiaus Liudviko Didžiojo koleže (pranc. Collège Louis-le-Grand). Baigęs kursą, būdamas devyniolikos metų, jis paskirtas vyresniojo pavaduotoju Ruano jėzuitų kolegijoje. Vėliau ten, Mulene, Blua ir Tūre dėstė humanitarinius mokslus. 1748 m. Gresė buvo priimtas į Prancūzų akademiją, kurioje pakeitęs Antuaną Danšė užėmė penktąją kėdę.

1742 m. Paryžiuje išleistas anoniminis kūrinių klavesinui rinkinys, dedikuotas „mesjė Gresė respublikai“. Pratarmėje kompozitorius, pasirašęs kaip Voltpb, gyrė Gresė įsivaizduotą valstybę.[2]

1759 m. parašė „Laišką apie komediją“ (Lettre sur la comédie), kuriame išsižadėjo ankstesnės kūrybos ir sudegino daugelį savo rankraščių. Paskutinius dvidešimt penkerius gyvenimo metus praleido gailėdamasis dėl savo jaunystės lengvabūdystės, tikėdamas, kad ji jam leidusi parašyti autoriaus gerbtą dvasininkiją ir religinį gyvenimą pašiepusią poemą „Verver“ (Ver-Vert). Gresė tais pačiais metais pasitraukė į Amjeno miestą, kur gyveno – išskyrus keliones į Paryžių, kur vykdavo į akademijos posėdžius – iki pat mirties. Gresė prašymu karalius Liudvikas XVI 1774 m. jam suteikė Šv. Mykolo ordiną ir kilmingumą patvirtinančius dokumentus.[3]

Žanas Batistas Lui Gresė mirė 1777 m. birželio 16 d. Amjene.[4][5]

Ver-Vert

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1734 m. be autoriaus leidimo buvo išleista keturių giesmių poema, pasakojanti istoriją apie Nevere su vienuolėmis gyvenančią dorą ir pamaldžią papūgą vardu Verver (Ver-Vert, arba Vert-Vert), kuri pasiunčiama aplankyti kitą vienuolyną. Keliaudama ji išmoksta nepadorios sutiktų jūreivių ir gatvės moterų kalbos ir grįžusi apstulbina vienuoles. Priversta pasninkauti ir atgailauti, pasitaisiusi papūga pražudoma saldumynų ir vienuolių meilės.[6][1]

Šis kūrinys greitai pasklido Paryžiaus aukštuomenės, nustebusios, jog toks nuotaikingas humoro jausmas galėjo priklausyti žmogui, susijusiam su Katalikų Bažnyčia, gretose. Dėl poemos subtilaus sąmojingumo ir netikėtos pabaigos, ji laikoma nepranokta contes en vers (eiliuotos pasakėčios) žanre; autoriaus amžininko Žano Batisto Ruso apibūdinta kaip „literatūrinis fenomenas“ (pranc. phénomène littéraire). Gresė 1735 m. pats išleido „Verver“, tačiau kūrinys toliau buvo leidžiamas be jo sutikimo, knygos antraštiniame puslapyje klaidingai kaip spausdinimo vietą nurodant Hagą, Londoną, Amsterdamą bei kitus miestus.[7] Savojo leidimo pratarmėje Gresė teigė, kad kituose jo kūrinys buvo iškreiptas. Jėzuitų vyriausieji nepritarė autoriaus antiklerikinei kūrybai – Žanas Batistas Lui Gresė netrukus buvo perkeltas į nuošalią provinciją ir tais pačiais metais išmestas iš ordino. Siekdamas išreikšti atgailą, jis parašė „Sudiev jėzuitams“ (Adieux aux jésuites).[4][5]

Kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žano Batisto Gresė biustas, 1787 m. (Pjeras Fransua Bereras).

Skulptūra užsakyta Gresė iniciatyva pertvarkytos Amjeno akademijos ir Amjeno miesto valdybos lėšomis.[8]

1756 m. autoriaus kūrinių rinkinyje[9]

Poemos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Verver“ (Ver-Vert, arba Vert-Vert), 1734 m.,
  • „Gavėnios ekspromtas“ (Le Carême impromptu),
  • „Gyvasis piupitras“ (Le Lutrin vivant),
  • „Kartūzė“ (La Chartreuse),
  • „Šešėliai“ (Les Ombres),
  • „Eilėraštis, skirtas mesjė Liusono vyskupui“ (Vers adressés à M. l’Evêque de Luçon),
  • „Sudiev jėzuitams“ (Adieux aux Jésuits),
  • „Eilėraštis apie Alzyros tragediją“ (Vers sur la tragédie d'Alzire),
  • „Eilėraštis apie Karališkojoje tapybos akademijoje eksponuojamus paveikslus“ (Vers sur les tableaux exposés à l'Académie royale de peinture),
  • „Pastoralinis amžius“ (Le Siécle pastoral),
    • „Puikusis krikštatėvis“ (Le Parrain magnifique), 1810 m. (išleista po autoriaus mirties).[10]
Komedijos „Nenaudėlis“ (Le Méchant) 1788 m. leidimas

Odės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Odė karaliui apie karą“ (Ode au Roi, sur la guerre),
  • „Odė apie tėvynė meilę“ (Ode sur l'amour de la patrie),
  • „Odė mesjė kunigaikščiui de Sent Enjanui“ (Ode à M. le Duc de Saint-Aignan),
  • „Odė mesjė Tūro vyskupui“ (Ode à M. l’Archevêque de Tours),
  • „Odė apie šventųjų Stanislovo Kostkos ir Aloyzo Gonzagos kanonizavimą“ (Ode sur la canonisation des Saints Stanislas Kostka et Louis de Gonzague),
  • „Odė damai apie dukters mirtį“ (Ode à une dame, sur la mort de la fille),
  • „Odė apie nedėkingumą“ (Ode sur l'ingratitude),
  • „Odė karaliui Stanislovui“ (Ode au Roi Stanislas),
  • „Odė apie karaliaus pasveikimą“ (Ode sur la convalescence du Roi),
  • „Odė apie vidutinybę“ (Ode sur la mediocrité),
  • „Odė apie kaimiškąją poeziją“ (Ode sur la poésie champêtre).

Laiškai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Laiškas mano mūzai“ (Epitre à ma muse),
  • „Laiškas tėvui Bužanui“ (Epitre au Père Bougeant),
  • „Laiškas mano seseriai“ (Epitre à ma sœur),
  • „Laiškas mesjė Ori“ (Epitre à M. Orry).

Spektakliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Eduardas III“ (Édouard III), tragedija, 1740 m. sausio 22 d.,
  • „Sidnė“ (Sidney), komedija, 1745 m. gegužės 3 d.,
  • „Nenaudėlis“ (Le Méchant), komedija, 1747 m. balandžio 15 d.

Kita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 „Jean-Baptiste-Louis Gresset“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
  2. ↑ Pièces de clavecin dédiées à la république de Monsieur Gresset par M.r***. Gravées par le S.r Louis Hüe. Paris: Chez Madame Boivin, Monsieur Le Clerc, Madame Hüe. 1742.{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link)
  3. ↑ Wogue 1894, p. 300.
  4. ↑ 4,0 4,1 de Cayrol 1844.
  5. ↑ 5,0 5,1 Wogue 1894.
  6. ↑ Ver-vert, ou Le voyage du perroquet de Nevers. Poëme héroïque (5 leid.). 1735. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
  7. ↑ „Ver-Vert – Editions“. Cultureel Brabant. Suarchyvuotas originalas 2017-06-19. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
  8. ↑ de Cayrol 1844b, pp. 185–189.
  9. ↑ Œuvres de M. Gresset de l'Académie Françoise. Londres: Chez Edouard Kermaleck. 1756.
  10. ↑ de Cayrol 1844a, p. 344.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]